Nors dažnai sakoma, jog už pinigus gali nusipirkti viską, išskyrus sveikatą, panašu, gūdžiaisiais „koronos" laikais, net ir prie tos vienintelės „neįkainojamos prekės" buvo prisegta kaina. Tiesa, pastaroji, be abejonės, galioja ne visiems. Čia, kaip ir beveik visose kitose srityse mūsų šalyje, karaliauja dvejopi standartai.
Štai sostinėje vyksta pusę centro užėmusi mugė. Dauguma pirkėjų ir prekeivių „nėra girdėję" apie apsaugines kaukes, o toks dalykas kaip atstumai tarp pastarųjų išvis neegzistuoja. Kur žiūri organizatoriai ir valdžia? Į kuo didesnį dalyvių skaičių ir jų pinigus už vietą su „palapine" (ar be jos) ant gatvės. Juk jei planuose tarp tų „palapinių" pribraižysi ir reikalaujamus atstumus, dalis prekeivių gali atsidurti Fabijoniškėse, o ne centre. Tad, kam tie „nereikalingi tarpai"?
Štai Vingio parke vyksta fejerverkų festivalis. Plūsta minios žmonių. Prie įėjimo visi beveik sąžiningai, mat pagrūmoja dėdė apsauginis, dėvi kaukes. O tik prasmukus pro jį, veido „papuošalo" kaip nebūta. Tačiau „linksmoji" dalis vėlgi susijusi su atstumais. Sėdimų vietų sektoriuje žmogus prilipęs prie žmogaus ir turbūt (tik „turbūt") jie visi nėra giminaičiai, iš vieno šeimos ūkio. Tačiau juk norinčiųjų išleisti ne vieną dešimtį eurų už bilietą yra tūkstančiai, negali palikti nei vieno nuskriausto, tad „grūdi", kiek telpa. Tad, kam tie „nereikalingi" atstumai?
Štai, vyksta bėgimo klubo kino vakaras. Salėje, kur telpa apie 100 žmonių, susirenka gal tik pora dešimčių (visi su kaukėmis). Jiems tarp kėdžių padaryti tokie atstumai, kad norėdamas pasakyti žodį draugui, turi gerokai šūktelėti. Nes juk atstumai privalomi, o renginys nemokamas, gal tik už salės nuomą nubyrės kažkiek.
Tokių ir panašių „lygių bei lygesnių" atvejų turbūt žino kiekvienas. Tad, visiems vienodos taisyklės galioja tik teoriškai, tačiau faktiškai visi žaidžia pagal skirtingas. O pastarųjų tvirčiausias argumentas yra finansinė nauda. Ir, panašu, jog kišenės jau pakankamai pripildytos, nes nuo spalio masiniai renginiai vėl „išeina atostogų".