6 nuotr.Gal pas mus jau baigėsi tep lep meistriukų laikai, kai visi mokėjo viską ir tuo pačiu nemokėjo nieko. Kiekvienuose namuose rastumėte jų sukurtų „šedevrų". Pažįstama tebekeikia stalius iš skelbimo. Užsisakė ji spintą stumdomomis durimis. Padarė greitai, sumontavo, pasiėmė pinigus. Grįžusi po darbo moteris plūdo ašaromis. Jokia pakaba siaurutėlėje spintoje neišsiteko. Po santechnikų viešnagės draugų bute plaukė kaimynai trimis aukštais žemiau... Pažįstamas išmaišė pusę Dzūkijos, bet surado meistrą židiniui. Sumokėjo pusės automobilio kainą, užtat nesiskundžia.
Prieš 15-20 metų geriausi staliai, stogdengiai, mūrininkai, slaugytojai, elektrikai susikrovė lagaminus ir išsilakstė laimės ieškoti. Liko mums auksarankiai, kažko mokę pramokę. Į meistrus jie neišėjo - neturėjo amato pradžiamokslio. Mokytis profesinėje tuomet buvo ne prestižas. Prestižas buvo stoti į bet kokią specialybę aukštojoje. Net tą, kurios visai nereikėjo. Taip ne vienas lietuviškas diplomas buvo išmainytas į kambarių tvarkytojos skudurą, valytojo šluotą Anglijoje.
Tarsi akis kas būtų prakrapštęs, pastaruoju metu mūsų jaunimas vėl atsigręžė į amatus. Šio rugsėjo pradžioje profesinės kvalifikacijos įsigijimo sutartis pasirašė daugiau kaip 21 tūkst. mokinių. 1,5 tūkst. daugiau nei pernai per visus metus. Beveik 15 tūkst. jaunuolių mokytis profesijos nuėjo po vidurinės mokyklos. Dviem tūkstančiais daugiau nei pernai.
Daugiausia šiemet įstojo mokytis inžinerinių profesijų, architektūros ir statybos, restauratoriaus, paslaugų teikimo, net paramediko specialybės. Bet... Yra bet... Mūsų ekspertai jaunimui pataria be specialybės mokytis anglų kalbos. Vėl mokysime būsimus emigrantus? Jau skelbiama, kad vien JAV rinkoje per ateinantį dešimtmetį reiksią kelių milijonų suvirintojų. Ką kalbėti apie vėjo jėgainių parkų montuotojus, automobilių, orlaivių aptarnautojus. Net siuvėjo amatas pradėtas vertinti. Sako, pasauliui nusibodo rengtis kinietiška piguma. Darbo siuvėjui atsirasią visur. Svarbu, kad iš jo meistras būtų.
