6 nuotr.Prieš penkerius metus pasaulis mirgėjo užrašais „Je suis Charlie“ („Aš esu Šarlis“). Taip buvo išreiškiamas palaikymas leidiniui „Charlie Hebdo“, kurio patalpose įvyko žudynės. Žmonės susitapatino su aukomis, tapusiomis kovos už žodžio laisvę simboliais. Šiek tiek dvelkė bandos jausmu, kaip ir visada, kai žmonės masiškai seka stipriu simboliu, bet bala nematė. Kai kovojama už idealus, santūrumas - nemadingas.
Dabar skamba kitas pasakymas: „I am George Floyd“ („Aš esu Džordžas Floidas“). Jis ne toks populiarus kaip „Je suis Charlie“, šioje istorijoje dažniau naudojami kiti šūkiai („Juodaodžių gyvybės svarbios“, „Negaliu kvėpuoti“) arba tiesiog priklaupiama ant kelio. Vėl kalbama apie idealus, todėl šis atvejis lyg ir primena penkerių metų senumo sujudimą. Primena, bet tik šiek tiek. Ir pagrindinis skirtumas gal net ne, kad dabar daug labiau linkstama į kraštutinumus.
Net tais atvejais, kai JAV kilę ir į Europą atsiritę protestai nevirsta riaušėmis, juose sklando labai pavojinga idėja - kolektyvinės atsakomybės idėja. Klaupkis ir tu, susitapatink su Dž.Floidu arba atgailauk, kad tavo rasės atstovas nužudė kitos rasės atstovą. Lyg pasaulis būtų juodai baltas, lyg visi būtų tik aukos arba budeliai. Lyg rasė pati savaime galėtų būti gera arba bloga ir jai reikėtų atsakyti už kažkokius praeities darbelius. O kaip kitaip suprasti, jei protestai savaime, nekeičiant net formos, perkeliami į tokią valstybę kaip Lietuva, kurioje istorija ir realybė visiškai kitokios nei JAV?
Kolektyvinė atsakomybė yra totalitarizmo požymis. Demokratijos požymis yra asmeninė atsakomybė. Todėl, mielieji protestuotojai, neturiu jokio noro klauptis ir atgailauti. Nes nei aš, nei mano protėviai neišnaudojome juodaodžių. Priežasčių atgailauti neturi net ir amerikiečiai, kurių protėviai kažkada išties išnaudojo juodaodžius. Nes kaltė nekeliauja per kartas kaip antikvarinis baldas.
Jei yra problemų, kurias sukėlė ankstesnių kartų veiksmai, dabartinė turėtų jas spręsti. Jei nepavyksta, kantriai bandyti dar kartą. Labai abejoju, kad rėksmingas pasaulio suskirstymas į juodai baltą kada nors būtų padėjęs išspręsti nors vieną problemą. Nesu nei Dž.Floidas, nei jį nužudęs policininkas ir tą patį gali pasakyti dauguma pasaulio žmonių. O tiems, kurie mano kitaip, patartina neįsijausti į prokurorų vaidmenį.
