5 nuotr.Kol vieni medikai dėl pandemijos pluša už du, kiti ja naudojasi kaip pretekstu dirbti kuo mažiau. Savaitgalį teko asmeniškai susidurti su pavyzdžiu, kaip sveikatos apsaugos įstaiga stengiasi palengvinti gyvenimą sau ir apsunkinti jį pacientams. Teko palydėti į vieną Vilniaus polikliniką artimą asmenį, kuriam prireikė skubios pagalbos. Patirtis, švelniai tariant, ne iš maloniųjų.
Teoriškai poliklinika savaitgalį pagalbą lyg ir teikia, praktiškai jos durys buvo užrakintos. Pacientei telefonu buvo pasiūlyta palaukti lauke. Žmogui, kuriam reikia skubios pagalbos, ir vasarą tai būtų menkas malonumas, o lapkričio viduryje - dar mažesnis. Kai jau pavyko įsiprašyti vidun ir buvo padarytas kraujo tyrimas, pacientei pasakyta, kad lauktų gydytojo konsultacijos telefonu. Rimtai, telefonu? Kokia nauda iš tokios konsultacijos, jei reikia skubios pagalbos?
Toks elgesys su pacientais paaiškinamas vienu žodžiu, tiksliau - burtažodžiu. Nežinau, ar yra burtažodžių, galinčių atverti visas duris, bet yra vienas, visas jas užveriantis - koronavirusas. Galima pamanyti, kad jį ištarus sveikatos apsaugos įstaiga praranda prievolę pasirūpinti pacientų sveikata.
Tuo metu didžiosiose ligoninėse, į kurias tokiais atvejais vis tiek anksčiau ar vėliau patenki, veiksmas virte verda. Jose savaitgaliais niekas negalvoja, kad laikas ramiai išgerti kavutės ir pasimėgauti vienatve, kurią poliklinikoje garantuoja užrakintos durys. Tai gal laikas viską pasakyti tiesiai šviesiai, išaiškinti, kurios sveikatos apsaugos įstaigos skirtos pacientams, o kurios - ne? Ant poliklinikos durų pakabinkite užrašą: Negerbiami pacientai, savaitgaliais nedrumskite mūsų ramybės ir keliaukite tiesiai į Santaros klinikas, nes čia jūs nelaukiami. Taip ligoniai bent sutaupytų laiko ir nervų.
