(10)Naujoji Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen sukėlė didelį triukšmą, sumaniusi vieną iš eurokomisarų kuruojamų sričių pavadinti „europietiško gyvenimo būdo apsauga“. Iškart pasigirdo standartiniai klyksmai - ksenofobija, nusistatymas prieš migrantus. Rėkauti galima daug, bet komisarės pasiūlymas neturi prasmės tik dviem atvejais: 1) jei europietiško gyvenimo būdo saugoti neverta, 2) jei europietiškam gyvenimo būdui negresia joks pavojus.
11 nuotr.
Žinoma, pats apibūdinimas „europietiškas gyvenimo būdas“ yra miglotas. Vienoks jis Italijos miestelyje, kitoks - Vokietijos didmiestyje, dar kitoks - Lietuvos kaime. Tai nereiškia, kad neįmanoma rasti bendro vardiklio. Pagarba žmogaus laisvei vertinama bet kuriame kampelyje. Europoje visa ko centras yra žmogus su savo žmogiškais įpročiais, ydomis ir mažais malonumais.
Jei norime tai apsaugoti, o turbūt norime, belieka atsakyti į klausimą, ar europietiškam gyvenimo būdui yra iškilęs pavojus? Net neabejoju, kad yra. Kalbu ne apie migrantų srautus, nors tautų kraustymasis visada buvo didelis pavojus bet kokiam gyvenimo būdui. Yra dar vienas pavojus, jis kyla visai iš kitos pusės, iš Kalifornijoje esančio Silicio slėnio. Iš ten atkeliauja naujausios technologijos, brangūs žaisliukai ir mada visą gyvenimą sugrūsti į telefono bei kompiuterio ekraną. Silicio slėnis privertė pasaulį strimgalviais lėkti, nežiūrint krypties. Pasaulis ir lekia lyg šuniukas prie skanėsto.
Paklausite, kur čia pavojus europietiškam gyvenimo būdui? Atsakysiu, kad neseniai skaičiau apie tyrimą, nustačiusį, jog jaunesni nei 50 metų žmonės medijoms skiria daugiau laiko nei miegui. Naivu tikėtis, kad didžioji to laiko dalis skiriama norui pažinti begalinį pasaulį. Nugali pigios laidos ir socialinių tinklų „žvėrinčius“.
Man europietiškas gyvenimo būdas siejasi ir su šiaurietišku pareigingumu, ir su pietietišku lengvabūdiškumu, ir su pasivaikščiojimais parke, ir su sunkiu darbu. Dar - su anglišku arbatos ar prancūzišku kavos gėrimu, lietuviškomis išvykomis prie ežero. Net su masiniais protestais, jei yra dėl ko protestuoti. Su kuo tik nori, tik ne su nuolatiniu spoksojimu į ekraną. Nes jei nuolat spoksai į ekraną, visa ko centre ir yra ekranas, o ne žmogus. Ar galite mus nuo to apsaugoti, ponia fon der Lejen?
