8 nuotr.Viešuosiuose tinkluose sklando emigrantų pašaipios užuominos apie didžiųjų miestų varžybas, kas didingesnę eglę kuo įmantriau papuoš. Be gailesčio trumpalaikiam spindesiui iš visų mūsų kišenių ištraukiama dešimtys tūkstančių eurų.
O kiek pinigų iš valstybės, savivaldybių biudžetų fejerverkais išpoškinama į orą! Miesto šventė, eglutės įžiebimas, Naujieji metai - ir sproginėdami žaibais dingsta pinigai. Niekas neskaičiuoja, kokį poveikį įvairiaspalviai ugnies efektai iššauna į atmosferą, apie kurios saugojimą tiek dabar kalbama? Ne atsitiktinai miestuose įrengtos taršos stebėjimo stotelės po vidurnakčio siautulio kaskart fiksuoja dvigubą taršą.
Fejerverkų šaudymo vietomis tampa ne tik aikštės, palaukės, o ir daugiabučių kiemai. Pirmoji valanda po vidurnakčio, jei tik oras be vėjo, nepatartina pasivaikščiojimams. Pasivaikščiojimai ne itin malonūs ir kitą dieną, ir po jos, kol valytojai neiškuopia baterijų, raketų, petardų pakuočių, nesudegusių sprogdiklių liekanų. Ką kalbėti apie pamirštamą saugų elgesį. Nėra metų, kad nebūtų sužeistų ar kitaip nukentėjusių.
Pasaulis pamažu pradeda atsikvošėti, kad fejerverkai nėra gėris. Kad reikia juos keisti mažiau kenksmingais, ramesniais šviesos efektais - lazeriais. Argumentuojant oro tarša, ugnies reginiai uždrausti daugelyje Amerikos miestų. Kipre neužgintos tik šaltosios ugnelės. Naujametinių fejerverkų išgyvendinimui iš Europos didmiesčių pasitarnavo pabėgėliai. Saugantis galimų teroristinių grėsmių, sprogstantys ugnies efektai nebeleidžiami Briuselyje, Berlyne, Paryžiuje. Italai naujametinius ugnies šou draudžia dėl jų skleidžiamo smogo bei triukšmo. Neliko abejingi ir mūsų kaimynai lenkai, naujametinius fejerverkus daugumoje didmiesčių jau pakeitę lazerių šou. Jų argumentai dar suprantamesni - gana iš proto varyti gyvūnus. Šunys, katės ne kitokie ir pas mus. Tik mums vis dar reikia triukšmo.
