Seime netikėtai atsirado normalus pasiūlymas: konfiskuoti automobilius iš tų, kurie savo šiukšles veža į miškus. Aplinkos ministerija ir nemaža dalis apklaustųjų eilinių piliečių staiga pasipiktino - kas čia dabar bus, jeigu atiminės mašinas už pro langą išmestą nuorūką... Tai nemėtykite nuorūkų, nevežkite į mišką padangų bei statybinio šlamšto ir niekas iš jūsų nieko nekonfiskuos...
Tačiau senų įpročių atsikratyti sunku, o ir mėtyti nelabai yra kur: šiukšlininkai lupa beprotiškus pinigus už atliekų išvežimą ar priėmimą ir nėra tokios politinės jėgos, kuri pajėgtų jų gobšumą sutramdyti. Jie sako: mums labai brangu tas atliekas perdirbti, todėl kainos nuleisti negalime ir tuo pačiu metu „Grigeo“ vamzdžiais savo darbo rezultatus pumpuoja į marias... Visiškai dykai, o jūs, durneliai, mokėkite... Už perdirbimą, kurį atlieka pati gamta.
Šitaip pasitvarkiusi ši „perdirbinėtojų“ publika važiuoja į miškus palėbauti ir pyškinti stumbrų. Iš jų taip pat negalima atimti automobilių. Juk tuomet privis tų stumbrų tiek, kad doras eilinis pilietis neras kur padangos numesti, nebijodamas susidurti su maurojančiu laukiniu buliumi... O kur dar šernai ir kiti kanopiniai...
Apskritai gamtoje privisę visokio brudo - žvėrys, žuvys, triukšmą keliantys paukščiai... Visi jie eiliniams piliečiams tik trukdo normaliai gyventi. O dar ir medžių kiek pridygę - nėra kur kuklaus penkiaaukščio pasistatyti iš valdiškos bibliotekininko algos...
Dieve, Dieve..., - atsidūsta doras eilinis pilietis. Dar ir valdžia durna - sugalvos miške kamerų pristatyti. Vis jai nėra kur pinigo dėti, vis rūpi eilinį dorą žmogų nuskriaust, apiplėšt... Iškirstų tuos medžius greičiau - jie lapais tik šiukšlina ir visokius parazitus veisia.
Juk tik žmogus yra visatos centras. Ir jo automobilis.