5 nuotr.Lietuvos gyventojai labai mėgsta kovoti. Už ką, prieš ką - kartais jau ne taip svarbu. Esmė - kovoti, tad kovojama su viskuo iš eilės - skulptūromis, paminklinėmis lentomis, gatvių pavadinimais, karantinu...
Pastaraisiais metais madinga buvo kovoti prieš diskriminaciją, už toleranciją ar įvairią lygybę. Ta intencija buvo rengiamos reklaminės kampanijos, keičiami šviesoforai, kuriamos abejotinos meninės vertės instaliacijos ir t.t. Nors jau pati idėja - kovoti už toleranciją - skamba panašiai, kaip kovoti už taiką, bet dabar ne apie tai.
Karantinas šiuos aktyvius veiksmus pristabdė, bet atsidavusių kovotojų niekas nesulaikys ir jie vėl pasirengę kilti į kovą. Už laisvę, prieš koronavirusą. Už didesnes išlaidas, prieš turizmo agentūras...
Ta proga tikslinga būtų pakovoti ir prieš viruso „vykdomą“ diskriminaciją, nes, pasirodo, jis visiškai nepaiso lyčių lygybės.
Medikų vertinimu, virusas yra diskriminacinis vyrų atžvilgiu. Statistika negailestinga - vyrai, lyginant su moterimis, dažniau užsikrečia, sunkiau serga ir dažniau numiršta.
Pasak ekonomistų, jis diskriminuoja moteris. Paprastai per krizes ir recesijas pirmieji darbo netekdavo vyrai. Dabartinė situacija, remiantis JAV pavyzdžiu, yra visiškai kitokia. Šiuo metu darbdaviai pirmiausia atleidžia moteris. Arba jos pačios negali dirbti, nes sritys, kuriose jos dirbo - turizmas, maitinimas, barai ir t.t., - dėl karantino veiklos nevykdo. Jei moteris - vieniša mama, tai darbui trukdo ir namuose liekantys vaikai.
Nepaisant grėsmingos situacijos, tokių ir panašių socialinių - ekonominių problemų spręsti niekas neskuba. Užtat ne vienas viešai pasiskelbia kovotoju. Nes tai - ideali terpė pasireikšti politikams, nuomonės formuotuojams ir visiems kitiems, jaučiantiems dėmesio trūkumą.
Tik ar kada nors amžina kova „su visais ir prieš viską“ yra davusi apčiuopiamos naudos?
