Visi puikiai žino, jog viena populiariausių ir geidžiamiausių šių dienų profesijų yra nuomonės formuotojai („influenceriai"). Be abejonės, jie pasakytų, jog tai yra nežmoniškai sunkus darbas, nors iš šono ir atrodo, kaip saldus ir lengvas gyvenimas - dovanos, fotosesijos, kvietimai į renginius, kelionės ir pan. Tačiau, kad ir kokia būtų tikroji tiesa, pavydėti nereikia. Reikia jiems žemai lenkti galvas ir ploti. Pirmiausia, žinoma, už tai, kad jie sugeba paskui save „vesti" minias. Vieni surenka kelis tūkstančius, kiti - keliasdešimt tūkstančių, o treti - net kelis šimtus tūkstančių sekėjų socialiniuose tinkluose.
Aišku, tarp pastarųjų būna ne tik „mylėtojai", tačiau ir „nekentėjai", nors galutinis rezultatas vis tiek beveik toks pat - aklas sekimas. Jau tapo įprastu vaizdeliu socialiniame tinkle, kai koks „influenceris" pamojuoja 15 sek. reklamuojama preke ir po kelių minučių tas daiktas žaibo greičiu būna tiesiog iššluotas iš prekybos vietų lentynų. Aišku, negali suabsoliutinti ar pykti, juk gal tikrai žmogui reikia dešimto šampūno, nes tas tikrai stebuklingas, ar penktos poros batų, nes su jais tu skrieji lyg ant sparnų. Jei „žvaigždė" pasakė, vadinasi, gerai ir būtina turėti. Nesvarbu, kad nuomonės formuotojams už reklamą moka, o patys jie nebūtinai išvis tą daiktą būna bandę.
Dar įdomiau tai, jog tas sekėjas vieną dieną pasižiūri, kaip reklamuojamas skalbiklis, ir jį iškart nusiperka, o kitą dieną jau mato reklamuojamas drabužių valyklas (teoriškai skalbiklį gali jau išmesti) ir lekia ten. Mąstyti savo galva nebereikia, visi „teisingo" gyvenimo žingsniai (nors kas antrą dieną jie gali kardinaliai skirtis) sudėliojami už tave.
Ar tik nereikėtų valdžiai pagalvoti apie influencerių pakvietimą į savo gretas? Juk kiekvieno valdininko svajonė tiesiog pamoti piršteliu ir „priversti" minias jį sekti. Teoriškai net nereikėtų meluoti, nes „žvaigždžių" apšviesti žmogeliai ir taip viskuo tiki bei aklai daro.