Nors žiema dar neprasidėjo, ji dar kažkur už kalnų, bet, vien apie ją pagalvojus, jau darosi baisu. Lietuvoje didžiausią pastarojo metų laiko baimę turėtų jausti vilniečiai. Jiems norint išgyventi žiemą, teks kaip reikiant paploninti pinigines. Ne paslaptis, jog jos pandeminiais metais pas kai kuriuos ne tik suplonėjusios, bet ir visiškai tuščios. Seniai žinoma tiesa, jog gyvenimas sostinėje (bet kurioje pasaulio valstybėje) yra brangus. Jei nori būti įvykių centre, šalies širdyje, turi mokėti atitinkamą kainą. Tačiau tai, kas darosi mūsų sostinėje, panašėja į kadrą iš fantastinio filmo (negali žinoti, gal valdžia tokį ir filmuoja).
Iš pradžių „džiugiai" buvo trimituojama, jog artėjant „smagiausiam" metų laikui - šildymo sezonui, - Vilniuje šildymo kainos gali išaugti iki 30 proc., po kurio laiko skaičius pakilo iki 50 proc., o dabar lyg ant mielių jis užaugo iki 70 proc. Atrodo, jog dalyvautum žaidime „kas daugiau". Nedaug trūksta ir pasieksime apskritą 100 proc. Nors gal net nereikėjo visuomenei skelbti tarpinių prognozių, o iškart šauti į šimtuką. Turbūt reikėtų perfrazuoti posakį „šiluma kaulų nelaužo", nes kainos juos tikrai sulaužys. Nors jei ir turėtum pašonėje pinigų maišą, kur sveikas protas tokias sumas mokėti vien už šildymą?
Jei įmanoma šioje vietoje kokia paguoda, tikriausiai reikėtų pasidžiaugti, jog vilniečiai bent pagyvens kaip Maljorkoje. Galės namie vilkėti šortus ir žiemą gyventi atlapoję langus, kad net lauke aplink sniegas tirps. Bet kuriuo atveju, „milijonus" mokame už orą. Belieka pripažinti, jog mūsų valdžioje sėdi iš tikrųjų drąsūs žmonės. Nes ne kiekvienas galėtų pandemijos, nesąmoningų karantino sąlygų, algų mažinimo, verslų uždarymo nustekentiems žmonėms dar numesti ir tokią dovanėlę.