Visi puikiai žino „juodos avies" metaforą, apibūdinančią nuo žmonių grupės besiskiriantį individą. Pastarasis „išsišokėlis" pasižymi kitokiomis vertybėmis, pasaulėžiūra, elgesio ar išvaizdos bruožais nuo aplinkinių („baltų avių"), todėl gali sulaukti jų nesupratingumo ar net paniekos. Atrodytų, jog sąmoningai pasirenkant pastarąjį vaidmenį, laukia nemažai iššūkių ir rimtos kovos su „baltomis avelėmis". Tačiau šiais laikais, panašu, pasirinkti jau negali, nes yra tik vienas teisingas atsakymas.
1 nuotr.
Jeigu tavo galvoje sukasi mintys, neatitinkančios populiariosios nuomonės, jeigu nemąstai taip, kaip dauguma, vadinasi, mažų mažiausiai esi kvailas. Iš tavęs galima pasijuokti, vadinti negražiais epitetais ir viskas čia bus gerai. Juk iš „kvailelio" ir negalima tikėtis išminties perlų. Tačiau nereikėtų suklysti, toks „juodos avelės" žeminimas anaiptol nebus neapykantos kalba. Tai, „sisteminių protų" įsitikinimu, tebūtų fakto konstatavimas, parodymas pirštu į neišmanėlį.
Tačiau jeigu tavo galvoje verda populiarios mintys, kalbi taip, kaip tie „teisingieji", bet atsiranda kažkoks kiškis drąsuolis ir garsiai pareiškia, kad tu klysti (suprask, kad klysta visi tos vienintelės „teisingos" nuomonės šalininkai), tuomet jau viskas. Atrodo, jog vos pravėrus jam burną, tą pačią akimirką atsiveria pragaro vartai, pradeda žaibuoti, o „juodoji avelė" apšaukiama neapykantos kurstymu ir jau beveik kuriamas laužas „blogio" deginimui. Realiai net protu nesuvokiama, kaip galėjo būti paprieštarauta „tiesai".
Trumpiau tariant, arba mąstyk, kaip tau sako mąstyti, arba nemąstyk išvis. Aišku, dar galbūt „praslystų" ir „tylusis mąstymas", kai tavo galvelėje minčių katilas verda, tačiau tu jų garsiai neišreiški, o tik pritariamai linksi galvele paskui populiariuosius.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
