Na, ir ką galima už 200 eurų nuveikti? Dvi paras pagyventi Birštono sanatorijoje ir atlikti kelias procedūras. Su tiek eurų kišenėje ne tik nedrąsu vykti į Lietuvos kurortus, bet ir pavaikštinėti po parduotuvę ar turgų. Nes net nepajusi, kaip pandeminiai šimtukai bus išleisti iki cento. Be to, jei dama susiruošė į kurortą, ji prieš tai norės pasigražinti kirpykloje. Įsigyti bent vieną visiškai naują rūbelį. Dar kainuoja transportas. Pėsčias į Palangą nenukulniuosi. Tad tie 200 eurų yra ne pagarba medikui, bet tik valdžios jaukas. Kad medikas, „nesutilpdamas" į tokią mažą sumą, pridėtų savų pinigų. Kuo daugiau išleistų ir taip skatintų šalyje vartojimą. Bei greitesnį ekonomikos atsigavimą.

Tad per pandemiją mūsų medikai nukentėjo dvigubai. Iš pradžių, kai trūko apsaugos priemonių, būtent jie pirmieji rizikavo susirgti. O dabar, gavę po 200 eurų, dar turi inicijuoti greitesnį ekonomikos atsigavimą. Padirbėjo Sveikatos apsaugos ministerijai, o dabar padirbės ir už Finansų ministeriją. Ir dar turės dėkoti. Kad valdžia juos skatina, verčia ne taupyti prieš šildymo sezoną, bet papildomai išlaidauti.

Aišku, galima į kurortus, sanatorijas nevažiuoti. Niekas neprivers. Vaizduok poilsį namie. Tiesa, jei anksčiau tam tikras kontingentas „susimesdavo ant butelio", dabar trys medikai gali susimesti po 200 eurų kurortui. Vienas kambarį dviem naktims užsako, o kiti du paslapčia įsliūkina. Du lovoje, vienas - po lova. Vienam - kompotas, antram - sriuba, trečiam - kotletas, o pušynas - bendras. Tačiau vis vien jausiesi suerzintas. Jei valdžia pinigus dalina, tai tegul bent duoda tiek, kiek iš tikrųjų reikia poilsiui. O dabar pasigyrė, jog „nupirko" medikams į Palangą bilietą, o iš tikrųjų nupirko tik iki Vievio.