1 nuotr.Tarybiniais metais buvo smagus, analogiško pavadinimo filmas. Pagrindiniai jo herojai - du, nusprendę lengvai „pasidaryti" pinigų, nevykėliai. Kodėl nevykėliai? Nes visos jų idėjos, kad ir kaip jas būtų bandoma realizuoti, galiausiai žlugdavo ir jie likdavo be nieko.
Tas pats nutiks ir skandinavų bankų vis agresyviau brukamai CO2 pėdsako sekimo programai. Nepadės ir tai, kad ją dabar ėmėsi reklamuoti, cituojant internautus, „pamirštas ir iš dainavimo nesugebantis išgyventi dainorėlis".
Galbūt ši idėja, kas iš tikro yra ne asmens CO2 pėdsako, o asmens sekimas, būtų pasiteisinusi prieš keletą metų. Iki visų pandemijų, bandymo privalomai „subadyti" žmoniją ar vis dažniau išlendančios informacijos apie Dž.Orvelo romane minimų baisumų įgyvendinimą praktikoje. Galimai tuomet įsitikinusių, kad jeigu atidžiai skaičiuos ir, kuo galima neabejoti, dalinsis su banku informacija apie tai, ką, kur, už kiek perka ir kiek bezda, būtų buvę daug. Dabar tokių, šventai tikinčių, kad jeigu visuomet atsiskaitys tik kortele, galės prisidėti prie „tvarumo" ir „planetos išsaugojimo", aišku, irgi atsiras. Tik jų bus mažai.
Matyt, bankai tai jau suprato, todėl ne Lietuvai dirbančiai valdžiai vis aiškiau duodami nurodymai atimti iš žmonių grynuosius. Kodėl? Nes prie plastiko gabalo pririštą žmogų ne tik lengviau kontroliuoti, bet ir paprasta paauklėti. Tereikia vieno mygtuko spustelėjimo ir žmogus arba įmonė „netyčia" neturi priėjimo prie savo pinigų. Ir neturės jo tiek laiko, kiek to norės bankai ar kokios žmogos.
Vis daugiau mąstančios visuomenės tai supranta. Be to, ir Kazachstano pavyzdys puikiai parodė, kas nutinka, kai trims dienoms sutrinka internetas, o bankomatuose nelieka pinigų.
Taigi, geruoju dauguma nesutiks būti sekama, o bandymas sekimą įbrukti prievarta, tikiuosi, sukels rimtą visuomenės atmetimo reakciją. Nes likti be pinigų mūsų laikais yra labai ne kas.
