Jau buvęs sostinės meras Remigutis Š. pradėjo gatvių pertvarkymo procesą, kuris netrukus visuomenės buvo pavadintas „gatvių debilizavimu".
Nepaisant to, kad jo naudą matė tik patys idėjos iniciatoriai, naujasis Vilniaus meras Valdukas B. procesą nusprendė tęsti. Dėl to sostinėje toliau darkomos normalios gatvės, jose daugėja spūsčių, o specialiai dviratininkams ir paspirtukininkams suformuoti milžiniško pločio takai netrukus ištuštės, nes Lietuvoje geras, tvariam judumui tinkamas oras laikosi, geriausiu atveju, tik kokį pusmetį.
Nepaisant to, kad Vilniuje keiksnojami tiek gatvių siaurinimą sugalvoję politikai, tiek jį vykdantys darbininkai, analogišką idėją nusprendė realizuoti ir Trakai.
Tiesa, skirtingai nuo sostinės, čia, bent kol kas, bus „debilizuota" tik dalis Karaimų gatvės. Sprendimas grindžiamas tuščiomis frazėmis apie draugiškas aplinkai transporto priemones ir darnų judumą, kukliai nutylint apie problemas, su kuriomis netruks susidurti tiek trakiškiai, tiek miesto svečiai.
Pirmiausia uždarius vieną pagrindinių miesto transporto arterijų, smarkiai išaugs automobilių srautai vasarą ir taip sunkiai pravažiuojamoje paralelinėje Trakų gatvėje, nes kito būdo pervažiuoti Trakus tiesiog nebeliks.
Spėčiau, kad sprendimą priėmė sėdmaišiniai paspirtukininkai, neturintys nei senų tėvų, nei mažamečių vaikų. Nes tik jie galėjo sugalvoti, kad senoliai arba tėvai su mažyliais mielai paliks savo automobilius priemiesčiuose ir paskui iki miesto centro važiuos autobusu arba „aplinkai draugiškomis priemonėmis".
Taip pat mieste turėtų brangti parkavimas, kadangi bus prarasta nemažai parkavimo vietų. Be to, be pajamų šaltinio liks atvykėlių transportą savo kiemuose priglaudę vietos gyventojai.
Ir tai, mano nuomone, tik dalis problemų, nes, kaip parodė Vilniaus pavyzdys, daugiau „debilizavimo privalumų" išryškėja tik gatves sudarkius, tad trakiškių laukia „linksmi laikai".