Lietuvoje yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Iš pradžių valdantieji jai vadovauti paskyrė Jurgitą Šiugždinienę. Gal būtų ramiai sulaukusi kadencijos pabaigos, bet kilo „didelis" skandalas, kai paaiškėjo, jog dalis politikų neteisingai leido valdiškus pinigus. Nors tai nėra jokia naujiena, tarp švaistūnų atsidūrusiai J.Šiugždinienei buvo liepta trauktis.
Naujuoju institucijos vadovu tapo skaičiavimų ir švietimo specialistu pristatomas Gintautas Jakštas. „Skaičiavimų specialistu" įvardintas ir matematikos magistro laipsnį turintis valdininkas praėjusiais metais nesugebėjo atsakyti į klausimą „kiek yra lyčių"?
Šių metų pradžioje jis pareiškė, kad Lietuvoje galima atsisakyti mokymo rusų kalba, o šalyje veikti turėtų tik tų tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma ES ar Lietuvai draugiškų šalių kalba. Taip pat ministras stebėjosi, kodėl Lietuva išlaiko mokyklas, kuriose mokoma nedraugiškų šalių kalbomis. Ministro iniciatyvai nepritarė net valdantieji, todėl ji netrukus buvo numarinta.
Vėl apie save G.Jakštas priminė vasario pabaigoje, kai paskelbė, kad jo vadovaujama institucija siūlo, jog laikinąjį prieglobstį Lietuvoje gavusiems ir įsidarbinti siekiantiems asmenims valstybinės kalbos galima visai nemokėti trejus metus. Kadangi visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, be jokios abejonės, puikiai moka visas pasaulio kalbas, ministras nusprendė, jog būtent jiems reikia taikytis prie atvykstančių užsieniečių.
Iš karto po to švietimu ir ugdymu turinti besirūpinanti institucija, pasak Vilniaus savivaldybės, kartu su ja nusprendė prisiimti 28,71 proc. arba 27,1 mln. eurų niekaip nepastatomo Nacionalinio stadiono kaštų indeksacijos. Mokytojams ir regionų mokykloms pinigų nerandanti ministerija lengva ranka atseikės milijonus amžiaus afera vadinamo stadiono statybai.
Prisiminus, kad iki naujų rinkimų liko pusmetis, man kyla tik vienas klausimas - ar Lietuvai tikrai reikalingas toks ministras? Gal iki rudens ministerija pagyventų be tiesioginio vadovo, kas, mano supratimu, būtų ir pigiau, ir paprasčiau?