1 nuotr.Mūsų „geriausia, kas nutiko" ir „žaliausia" Vyriausybė kovai su aplinkos tarša ir klimato kaita priima, sakyčiau, labai keistus sprendimus. Tai masiškai kertamų miškų ir „betonizuojamų" miestų nepastebintis ministras pareiškia, kad šaliai bus tik geriau, jeigu mažės dyzelino pardavimai, nes esą taip bus mažiau teršiama gamta, tai iš viešo gyvenimo plastikinius vienkartinius indus ir šiaudelius išgujusi valdžia nusprendžia, kad laikas apmokestinti plonus plastikinius maišelius. Ir visa tai esą daroma kovai su tarša.
Esą, nes plastiko perdirbėjai sako, jog grynas, paprastas plastikas yra labai lengvai perdirbamas, o ką daryti su hibridiniais puodeliais, kuriuose yra ir plastiko, ir popieriaus, jie nežino.
Be to, kiek pastebiu, plastiką dosniai aplinkoje „sėjusių" šalių gyventojai susiprato ir ėmėsi tvarkytis. Socialiniuose tinkluose apstu filmukų, kurių autoriai fiksuoja, kaip, pasitelkiant įvairias modernias gaudykles, plastikas ir kitos šiukšlės renkamos iš pakrančių, kanalų ar upių. Vėliau visas šis „turtas" rūšiuojamas ir sėkmingai perdirbamas. Vyksta kažkas panašaus į lietuviškas „Darom" akcijas, tik tai daroma ne kartą per metus, o kasdien.
Kitaip sakant, aplinkos taršos problemą galima išspręsti, nes žmonių sąmoningas pastebimai auga. Be to, į šiukšlių rinkimą galima pasitelkti ne tik savanorius, bet ir, tarkim, skolas grąžinti vengiančius sukčius ar kitus, viešiesiems darbams tinkamus, asmenis. Ir aplinka bus sutvarkyta, ir šiukšlės surinktos, ir nusižengę asmenys atidirbs už savo darbelius.
Deja, užuot klausimą sprendę iš esmės, valdantieji imituoja darbą ir priima vienas už kitą „gudresnius" sprendimus, taip apsunkindami paprastų žmonių gyvenimą, bet, mano nuomone, visiškai neprisidėdami prie taršos mažinimo.
