Vidmantas MISEVIČIUS: O kur vėliavos?

Kiek ta visuotinė vėliavizacija realiai padėjo Ukrainai, sunku pasakyti, tačiau pastaruoju metu stebiu tendenciją, kad dvispalvių vėliavų šalyje mažėja.

Na taip, jos dar kabo ant Seimo pastato, plevėsuoja prie kai kurių institucijų, bet jau ne tokiais kiekiais kaip anksčiau.

Ta proga „pažangioji" visuomenė galėtų pagalvoti apie naujų vėliavų kėlimą/klijavimą.

Man buvo keista, kai po 2023 m. spalį „Hamas" surengto išpuolio Lietuvos sostinėje nesuplazdėjo jūra Izraelio vėliavų.

Juk Izraelis ne tik tapo agresijos auka, bet ir mūsų valdžios šią šalį labai myli - tuometė premjerė Ingrida Šimonytė Lietuvos žydų bendruomenei padovanojo 37 mln. eurų, jos bendrapartietis, dabartinis sostinės meras Valdas Benkunskas nusprendė tvora apjuosti sporto rūmų teritoriją, iš kur žydų kapinės buvo iškeltos dar XIX a., o KAM vadove paskirta Dovilė Šakalienė Izraelį mato „kaip vieną iš Lietuvos ginkluotųjų pajėgų stiprinimui svarbių šaltinių".

Bet vėliavų niekas neiškėlė. Kaip ir tuomet, kai Izraelis pats tapo agresoriumi ir ėmė fiziškai naikinti Gazos Ruožą bei jo gyventojus.

Vieną Palestinos vėliavą Vilniuje teko matyti, bet kodėl jų nėra prie valstybinių pastatų, juk Gazoje žūsta žmonės, dauguma kurių - civiliai?

Taip pat nelabai suprantu, kodėl Lietuvos miestuose ir miesteliuose nesuplazdėjo vėliavos po birželio 13-osios nakties.

Tiesa, šiuo atveju nelabai aišku, kurios šalies - Izraelio ar Irano - vėliavas reikėtų kelti, nes nors pirmas puolė Izraelis, jis kaip ir mūsų draugas, o Iranas draugauja su Rusija, todėl jis iš karto yra „blogas".

Visgi, nepaisant šių niuansų, realybė yra tokia, kad abejose valstybėse dėl jų politikierių ambicijų šiandien žūsta civiliai, todėl kažkurią iš jų palaikyti kaip ir reikėtų.

Nebent karas Artimuosiuose Rytuose kažkuo labai skiriasi nuo karo Ukrainoje, todėl galima apsimesti, kad ten nieko nevyksta...