Gyveno kartą... Rašyti, kad princas ar princesė negalima, nes tai rodo socialinę nelygybę. Rašyti, kad vyras ir žmona arba Petriukas ar Onutė, taip pat negerai, nes tai kertasi su šiandien propaguojamomis genderistinėmis idėjomis bei atskleidžia herojų rasinę ir etninę priklausomybę. Todėl... gyveno kartą žmoga.
Ir vieną dieną žmoga nusprendė pakeliauti.... Tik joti žirgu negalima, nes tai - gyvūno išnaudojimas. Važiuoti automobiliu taip pat negerai, nes jis - taršus, gatvės siauros, o kur dar visokie mokesčiai už tą ar aną...
Todėl... žmoga nusprendė keliauti elektriniu, tik tvaria elektra įkraunamu, paspirtuku. Keliavo žmoga visas 15 minučių, nes būtent tokią modernią koncepciją norima įdiegti mūsų miestuose, ir sutiko... kitą žmogą.
Žmoga žmogai patiko ir nusprendė žmogos gyventi kartu. Tik niekas niekam nesipiršo, tėvų palaiminimo neprašė ir vestuvių nekėlė, nes visas toks tautinis-kultūrinis paveldas, modernistų teigimu, yra atgyvena ir jo neverta puoselėti.
Žmogos tiesiog pasivadino partneriu vienas bei partneriu du ir ėmė gyventi kartu. Taip pat buvo nuspręsta negimdyti vaikų, nes tai, pasak tų pačių modernistų, bereikalingai apkrauna ir taip esą per daug gyventojų turinčią Žemę.
Gyveno žmogos sau, karts nuo karto, kaip reikalauja modernizmas, aplankydavo partneris trys, aštuoni ar septyniasdešimt du. Tik gyveno neilgai, nes, vėlgi, ką akcentuoja „naujosios tvarkos apologetai", senstanti visuomenė sukuria papildomą apkrovą šalies biudžetui, todėl nereikėtų per daug piktnaudžiauti uždirbta pensija ir ilgai mėgautis oria senatve... Ir baigta.
Jei kas nesuprato, čia - moderniu stiliumi parašyta pasaka. Tik, stebint bendras tendencijas ir girdint įvairių veikėjų viešus pasisakymus, apima mane negera nuojauta, kad tokia „pasaka" netrukus gali tapti mūsų realybe...