1 nuotr.Iš vaikystės laikų atsimenu dainą „Kelelis dulka tolumoj, pabudę kaimo šunys loja..." Dabar ji galėtų skambėti maždaug taip „Kelelis baigia subyrėti, bet visi miega kaip miegoję".
Būtent toks jausmas apėmė savaitgalį pasivažinėjus ne taip toli nuo sostinės, kurioje pinigai sėkmingai taškomi tvarkingų gatvių „debilizavimui", esančiais regioniniais keliais. Esminis pasikeitimas, lyginant su vaizdu, matytų prieš keletą metų, tas, kad ant senos asfalto dangos atsirado daugiau naujų lopų bei daugiau nubyrėjusių šalikėlių.
Savivalda turi plačias teises bei galimybes, todėl su savo žinioje esančiais keliais ir gatvėmis gali elgtis kaip nori, bet matant bendrą Lietuvos kelių būklę, gal visgi būtų galima jų remontui skirtus pinigus, kurių nuolat trūksta, leisti atsakingiau?
Juolab kad prezidentas Seimui pavasario sesijoje ruošiasi teikti įstatymų pataisas, kuriomis apie 3000 kilometrų rajoninių kelių iki 2027 metų laipsniškai pereitų savivaldybių žinion. Kitaip sakant, jau dabar su kelių remonto problemomis nesusitvarkančios savivaldybės per artimiausius kelis metus savo žinion gali gauti dar daugiau byrančio asfalto „šedevrų". Todėl nenuostabu, kad Lietuvos savivaldybių asociacijos tokie planai, matant kiek jiems skirta lėšų, optimistiškai nenuteikia.
Užtat, spėčiau, su pasitenkinimu rankytėmis trina vis dar susisiekimo ministras Marius Skuodis ir buvusios Kelių direkcijos, kuri pakeitė pavadinimą į „Via Lietuva", vadovas generalinis direktorius Marius Švaikauskas. Pastarasis turėtų ypač džiaugtis tokiomis permainomis, nes, tikėtina, poste jis bus ilgiau už M.Skuodį, o darbo turės mažiau.
Prisiminus, kaip keliais buvo rūpinamasi iki šiol ir tai, kad mažesnės savivaldybės nelabai turėjo lėšų jų žinioje esančių kelių priežiūrai, bijau, kad po eilinės „reformos" dalis rajoninių kelių galutinai subyrės. Arba, saugant žmones ir jų transportą, senas asfaltas bus tiesiog nuimtas, o naudotis tokiais keliais bus galima tik geru oru. Tuomet vėl galėsime dainuoti apie dulkančius kelelius, nes byrėti tiesiog nebebus kam...
