Policijos eismo įvykių suvestinės nedžiugina - avarijų, kaip ir jose nukenčiančių žmonių, skaičius nemažėja. Svyruoja, banguoja, bet imant kelių pastarųjų metų vidurkį, jis išlieka panašus. Tai pripažįsta pati policija, kuri nurodo, kad „2023 m. įvyko vos keliais eismo įvykiais daugiau, sužeistųjų skaičius šiek tiek mažesnis, tačiau, palyginti su 2022 m., žuvo apie 30 proc. daugiau asmenų".
Kita vertus, pažiūrėjus į tai, kas darosi gatvėse, skaičiai neturėtų stebinti. Vos ne kas savaitę socialiniuose tinkluose viešinama informacija apie prieš eismą, per raudoną šviesoforo signalą važiuojančius ar pavojingai manevruojančius vairuotojus.
Man pačiam per pastaruosius porą mėnesių teko susidurti su ne tik per sankryžas kaip akis išdegusiais lekiančiais ar per draudžiamus ženklus ir prieš eismą skubančiais vairuotojais, bet ir su neaišku kokiame pasaulyje gyvenančiais pėsčiaisiais, kurie įsivaizduoja, kad bet kur kirsti keturių juostų gatvę ar eiti per perėją matant tik savo telefono ekraną, yra normalu. Apie „Wolt" išvežiotojus, kurie juda kaip kandys - nenuspėjama trajektorija - ir kalbėti nesinori.
Sakant paprasčiau, dalis visuomenės, sąmoningai arba ne, bet tiesiog provokuoja eismo įvykius, todėl jie vyksta.
Ir šiuo atveju keista, kad nei policija, nei Susisiekimo ministerija, nei Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) nesiima veiksmų. Dirbti turėtų visos trys institucijos, gal net Švietimo, mokslo ir sporto ministerija galėtų prisijungti, kadangi eismo saugumo problema yra kompleksinė.
Ministerijos, užuot svaigusios apie mokyklų ar pašto skyrių uždarymą, privalo inicijuoti prevencines saugaus eismo programas ir jas skubiai diegti ugdymo įstaigose ar rengti papildomus kursus. Prie to gali prisidėti ir LAKD. Daugiau dėmesio eismo dalyviams turi skirti ir policija. Tiek Kelių eismo taisykles „pamiršusiems" vairuotojams, tiek „kosmonautams" pėstiesiems ir dviratininkams/paspirtukininkams. Nes jeigu kompleksinių priemonių nebus imtasi, Lietuva ir toliau vilksis tragiškų eismo įvykių statistikos apačioje...