1 nuotr.Keista, kad protestuojantys pedagogai nėra vieningi. Matyt, ne visi patikėjo vieno užsienio banko ekonomisto palyginimu, kad Olandijoje ir Austrijoje mokytojo darbas atlyginamas dešimt kartų, o Liuksemburge - net dvidešimt kartų geriau nei Lietuvoje. Tai turėjo būti tikra bomba, bet nesuveikė. Ko gero, tiesa, kad geriems mokytojams mūsų mokyklose ne taip jau blogai.
Antra vertus, sakykite, o kokių profesijų darbuotojai pas mus gauna daugiau nei „anie“? Juk dėl to mūsiškiai ir lekia į vokietijas, anglijas ir norvegijas. Manyčiau, ir pedagogai iš Lietuvos seniai būtų išsivažinėję. Ir ne vienas išvažiavo. Bet ne vaikų mokyti. Neretai juodžiausių darbų dirbti. Nes niekam svetimų pedagogų nereikia. Vokiečius moko vokiečiai, anglus - anglai. Ir už tai jiems atitinkamai atlyginama. Todėl pagalvoji, kokia laimė, kad mokytojų mums netrūksta. Ko gero, kitu atveju Švietimo ir mokslo ministerija leistų juos importuoti iš Rumunijos ar iš dar toliau.
Premjeras žada sukrapštyti mokytojams tik kelis milijonus, ne daugiau. Pinigų nėra? Bet, premjere, o ką veikia toji Saulėlydžio komisija, žadėjusi praretinti valdininkų armiją? Štai jums milijonai. Tik kol kas atrodo, kad valdininkams saulė ne leidžiasi, o teka.
Sunku nesutikti su išmintimi, kad protingos bendruomenės mokytojus siekia matyti kaip labiausiai išsilavinusius, gerbiamus žmones, kurių pastangomis visuomenės juda į priekį.
O ką turime mes? Mokytojus ištiesta ranka, prašančius net ne didinti atlyginimus, o sugrąžinti tai, kas buvo nurėžta per krizę. Bet valdžia, pirmiausia atkurdama atlyginimus teisėjams ir kitiems išrinktiesiems, išraiškingai parodė, kas, jos manymu, veda mus pirmyn.
