Dar mokyklos suole mums įkalta, kad teisingumo deivė Temidė - akla. Kad įstengtų būti nešališka visoms ginčo šalims. Tikriausiai taip buvo Antikos laikais. Šiandienos teismuose deivė akis slepia iš gėdos, kai mato, ką išdarinėja jos tarnai.
Išstudijavus teismų nuosprendžius blaiviai aplinką vertinantiems, elektros skydinėse neturintiems ko slėptis žmonėms akys gali ir ant kaktos iššokti. Lietuvoje po teisėjų verdiktų nekaltais tampa milijonus gyventojų litų gražiais pažadais išvilioję, o vėliau pasisavinę veikėjai. Tikriausiai nepakaltinami, nes net neteisiami, valstybės turtą išparceliavę politikai. Šiandieniniams Temidės tarnams patogiau užmerkti akis ir prieš toliau be gailesčio grobstomą, švaistomą, vagiamą Tėvynės turtą. Leidžiama šiandien net kaip nuo grandinės nutrūkusiam pasiutusiam šuniui puldinėti aplinkinius. Vien todėl, kad į akis pažiūrėjo, ne iš tos pusės priėjo. Tai joks nusikaltimas.
Temidės tarnai negailestingi tik gimdytojų pragertam vaikui, iš bado nudžiovusiam kaimyno vištą ir pusžalę sušveitusiam. Tokį nusikaltėlį teisėjai, net neklausę poelgio motyvų, siunčia į pataisos namus. Panašių nusikaltimų pilni Lietuvos kaimai - jei ne višta, tai kibiras, grėblys, pusmaišis bulvių...
Ar nešališki Lietuvos teismai, jei vištą vertina labiau už žmogų? Plunksnas - labiau už garbę ir sąžinę?
