Visada lengviausia yra pasmerkti, sumaišyti su žemėmis. Štai lietuvaitės. Teka už pakistaniečių, libaniečių, turkų. Ne iš meilės. Jam reikalingas laisvas kelias į ES, jai - pinigai. Jausmais čia net nekvepia, kvepia tik pelningu sandoriu, kuris užbaigiamas įregistravus skyrybas.
Psichologai teigia, kad supainiotos vertybės - tai auklėjimo spragos. Bet ar vien sunki vaikystė ar prasti mokytojai kalti, kad žmogus tiesia ranką į nešvarius pinigus, užuot pelnęs juos sąžiningu darbu? Asmenybės elgesį lemia ne tik tėvai ar pedagogai, bet ir pavyzdžiai. O tokių, kaip prasisukti, pasipelnyti, lengvai praturtėti, o dar ir likti nenubaustam - apstu. Miestuose pridygo auksinių tualetų, išleisti milijonai, bet kaltųjų net prokurorai neranda. Dar neišrasta vaistų nuo neperskiriamos gydytojų ir farmacininkų draugystės, kurios esmė - ne kuo geriau gydyti, o kuo daugiau uždirbti. Ir pinigų algoms visada atsiras tiems, kurie arčiau lovio, o kiemsargiai, žinia, nuo jo toli.
Nenorime painioti vertybių. Fiktyvi santuoka rodo ne tik pašlijusią moralę, bet ir nepagarbą valstybei. Deja, ne vien moterims, kurios tampa nuotakomis dėl pinigų, tas nesuvokiama. Aukštai pampsta ištisi ešelonai, kuriems pelnytis duoną doru darbu - žema ir neoru.
