Nenumaldomai artėjant Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems, šie Romo Dambrausko dainos žodžiai įgauna naują prasmę. Nes dar visai neseniai tiek pasaulio, tiek ir Lietuvos visuomenė, PSO paskelbus pandemijos pradžią, „draugiškai" pasidalino į tikinčius mokslu pažangiečius ir skeptikus.
Pastaruosius pirmieji netruko pakrikštyti antivakseriais ir viešai ragino ne tik su tokiais nebendrauti, bet net siūlė paversti jų gyvenimą pragaru. Įvairūs, manyčiau, ir valdžios išlaikomi įtakotukai viešai didžiavosi gautais skiepais, o abejojančius vadino grėsme visuomenei ar net vaikžudžiais. Ir šis susipriešinimas vis dar juntamas.
2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą „stebuklingai" užbaigė visas kovidines pandemijas, tačiau įvarė visuomenei naują pleištą. Nuo praėjusių metų pradžios Lietuvoje turime „valiopatriotus", kurie dabar aktyviai medžioja vadinamuosius vatnikus.
Tiesa, labai tikėtina, kad tie „patriotai" nelabai suvokia, nei kas tiek vatnikai, nei kaip kilo ši sąvoka, todėl šią etiketę kabina visiems, kurie jiems nepatinka ar nepritaria jų „vienintelei teisingai" nuomonei. Tuo pat metu tikrieji patriotai tyliai dirba savo darbą - savo galimybių ribose padeda kariaujančiai šaliai ir rūpinasi Lietuvos saugumo didinimu.
Taip pat pavasarį Lietuvoje vyko savivaldybių rinkimai, per kuriuos „užingridų" pastangomis bei dideliam likusių vilniečių nepasitenkinimui sostinė dar keturiems metams tapo savotiška „cirko arena". Skirtumas tik tas, kad ją 8 metus niokojusį Remigutį Š. pakeitė jo ištikimas bendražygis Valdukas B.
Tarsi viso šito būtų maža, šių metų spalio pradžioje prasidėjo Izraelio - „Hamas" karas. Visuomenė dar galutinai neapsisprendė, kuri pusė yra teisi, todėl naujų etikečių dar neturime, bet neabejoju, kad jos netrukus atsiras.
Matant visa tai, kyla tik vienas klausimas - kiek žmonių ras savyje jėgų bent dienai pamiršti visus susikaupusius nesutarimus ir su šeima, artimaisiais bei draugais susėsti jei ne prie kūčių, tai bent prie naujametinio stalo?