Šiltas gegužės savaitgalis, net trys šventės. Gegužės 1-oji - Darbo šventė - kalendoriuose nuo seno žymima raudonai. Prierašas, kad tai ir Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena, atsirado neseniai, vos prieš šešerius metus.
Kadaise žygiuodavome darbo liaudies kolonomis su į rankas įspraustomis raudonomis vėliavomis, primestų šūkių išmargintais transparantais. Gal dabar ir keista, bet tas teatras net dvelkė švente. Juk dvi laisvos dienos, gegužės žiedai... Šiandien Darbo diena daugeliui - tik raudonas skaičius kalendoriaus lapelyje. Daug greičiau išblėso įstojimo į ES dienos reikšmė, netgi priešingai - įgavo kitą spalvą, nei buvo dažyta dar tik siekiant narystės.
Užverskime šeštadienį. Po jo sulaukiame sekmadienio - Motinos dienos. Tylios, skaidrios ir amžinos. Nėra pasaulyje tokio klausimo: ar tu myli savo Motiną. To nesiteirauja sociologai, atliekantys visuomenės apklausas. To paklausti iš netikėtumo išsižiotų ir prie keisčiausių klausimų įpratę vieši asmenys - politikai, pramogų ar sporto žvaigždės.
Kiekvienas turime Motiną, vieni šalia, kiti jau anapus. Be meilės Jai būtume lyg medžiai be šaknų - be širdies ir be dvasios. Be gyvybės. Ir padėka Jai - tyli ir amžina, kol patys esame šioje žemėje. Su Motinos diena, Mama.
