Seimas jau pusę metų gyvuoja be etikos sargų komisijos, kuri privalo nagrinėti parlamentarų skundus, sekti posėdžių lankomumą, prižiūrėti, ar įstatymo priėmimo procedūros skaidrios ir sklandžios. Dėl valdančiųjų ir opozicijos pjautynių komisijos sudarymas iki šiol stringa.
Neneigsiu, kad tokia komisija Seime reikalinga. Tačiau yra ji ar ne, parlamentarų nuodėmės taip ir lieka neišbalintos. Tautos išrinktieji ne tik jaučiasi, bet ir elgiasi tarsi tikri IŠRINKTIEJI. Tarsi visai kita kasta, kuriai priklauso išskirtinės privilegijos. Net ir etikos sargais tapę parlamentarai už mūsų pinigus be sąžinės graužaties nuomojasi prabangiausius automobilius, juos remontuojasi, pilasi degalus, nors tikrai yra ne bėdžiai... Patys iš savo penkiaženklės algos galėtų už visa tai susimokėti. Tačiau... Nėra nei etikos, nei moralės, nei sąžinės graužaties.
Seimo nariams visai etiška atrodo už mūsų pinigus gerinti savo įvaizdį visuomenėje - pirkti ir dovanoti gėles, knygas. Etiška nuomotis kompiuterius už juos permokant kone dvigubai.
Sutikite, varnas varnui akies nekirs. Todėl veikia ar ne Etikos ir procedūrų komisija Seime, niekas per daug nesikeis. Neetiškas, o gal tiksliau - nemoralus, savanaudiškas elgesys neišnyks kaip dūmas.
Kad ir kiek komisijų buvo, taip ir likome nesužinoję, kokia dalis parlamentarų sugebėjo apsirūpinti naujutėlaičiais tviskančiais automobiliais, prieš tai juos nuomoję išperkamosios nuomos būdu. Kokia dalis seimūnų įstatymus prastūminėjo siekdami ne visuotinės gerovės, o kažkam pataikaudami, atsilygindami už paramą...
Kur jau kur, bet Seime etiką išmatuoti nelengva. Gal todėl, kad matuoja ne išorės sargai, o tokie pat nuodėmingieji?