1 nuotr.Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė yra nekalta, ji neatskleidė valstybės paslapties ir nepiktnaudžiavo tarnyba - paskelbė prokuroro apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.
Be to, valstybė turės sumokėti prezidentės atstovei spaudai 579 eurus, kuriuos ji sumokėjo už advokato paslaugas. Dar gerai, kad D.Ulbinaitė nesiruošia bylinėtis dėl moralinės žalos, nors ir teigė, kad išgirdus teismo sprendimą jai kilo vienintelė mintis - kodėl pusantrų metų ji, žurnalistai, valstybės tarnautojai buvo tampomi po teismus ir žeminami.
Manau, reikėtų išsiaiškinti, koks „tautos priešas“ ir kodėl apskritai prezidentės atstovę spaudai nusprendė po teismus tąsyti. Juk prezidentė puikiai žino, ką į savo komandą priima. Nepatikimi ar bent šiek tiek įtartini ten nepatenka.
Patenka tik švarūs. O jei bent menkiausias įtarimas kyla - prezidentė Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymos paprašo. Tik kad dabar ir su tomis pažymomis kažkokie keisti Lietuvoje reikalai: tą pačią pažymą skaitydami skirtingi žmonės skirtingai ją supranta. Tačiau suprasti reikia taip, kaip supranta prezidentė. O jei prezidentė supranta, kad, pavyzdžiui, ministro postas tau ne vieta, vadinasi, taip ir yra.
O ir pažyma pažymai nelygu. Štai teismas nutarė, kad D.Ulbinaitės paviešinta Valstybės saugumo departamento pažymos dalis negali būti laikoma valstybės paslaptimi, o ne kiekviena slaptumo žyma pažymėta pažyma yra valstybės paslaptis. Sudėtinga? Na, paprasčiau sakant, ne kiekviena pažyma yra pažyma ir ne viskas, kas slapta, yra tikrai slapta.
Bet dėl visa ko gal turėtų prezidentūra kokios nors tarnybos paprašyti pažymos apie D.Ulbinaitę, kad ateityje visiems ramiau būtų...
