Yra toks senas geras posakis “Siūloma prekė - pigi”. Kitaip sakant, per prievartą brukamas daiktas, paslauga ar reikalavimas, kad ir kokie būtų tobuli, visada sulauks dalies visuomenės priešiškos reakcijos. Toks posakis tinka apibūdinti ir Vyriausybės skubos tvarka priimtą nutarimą dėl kasos aparatų įvedimo dengtose turgavietėse. Beje, tą padaryti buvo bandoma dar 2008 metais, bet, sukilus prekeiviams, idėjos atsisakyta. Dabar ginklų sudėti nesiruošiama.
Gal tie aparatai ir reikalingi. Gal jie tikrai palengvintų prekybininkų darbą, pasitarnautų pirkėjams ar iki minimumo apribotų šešėlinių pinigų cirkuliaciją turguose. Bet kai nenorima ar nesugebama visuomenei aiškiai išdėstyti argumentų “už”, o tik sie-kiama kuo skubiau tam uždegti žalią šviesą, iškart kyla įtarimų, kad po ta skuba bandoma kažką paslėpti.
Dar daugiau įtarių minčių kyla išgirdus žemės ūkio ministro ultimatumą - jei nebus įvesti kasos aparatai, atsistatydinsiu. Neseniai finansų ministrė grasino tuo pačiu, jei pensijos bus grąžintos į prieškrizinį lygį. Mano galva, ne ultimatumų ir grasinimų kalba reikia kalbėtis su žmonėmis. Aiškumo jiems trūksta. Nes viskas, kas ne iki galo aišku, bemat apauga gandais, pasėja nerimą ir priešiškumą. O to sunkmečio išvargintai šaliai mažiausiai reikia.
