Dar neprasidėjus pavasario sesijai valdžiai ramybės neduoda referendumas. Užsimanė juk žmonės savo žemes ne vokiečiams, o savo anūkams palikti. Kur tai matyta?
Tauta negailestingai užpuolė valdžią su savo pageidavimais. Ir dar ne bet kaip. Pasirinko teisėtas priemones! Kur tai matyta, kad žmonės surinktų 300 000 parašų! Būtų geriau rėkavę, šūkavę, valdžią visokiais negražiais žodžiais vadinę, kad ir langus kelis išbarškinę, nelabai kas pyktų. Ir policijai darbo būtų, ir medikams, o teismams, kaip smagu, darbus net keleriems metams užtęstų. O čia dabar pasirinko visai kitokį kelią - važinėjo per Lietuvos miestus ir kaimelius, į duris beldėsi, tušinukus kaišiojo. Kokie savanaudžiai, tik apie save galvoja. Nė vienas, matyt, nė nesusimąstė, ką valdžiai teks daryti, kaip prieš Europą raudonuoti.
Oh, privirė košės neregėtos. Net komisija iš „vyriausiųjų rinkėjų” nepadėjo. Susimovė skaičiuodami, nors akivaizdu, kad 300 061 nėra lygu 300 000. Akivaizdu, kad pateikta daugiau, nei reikia.
Ir reikalaujama daugiau, nei reikia. Valdžiai akivaizdu, tik Tauta šiaušiasi.
Beliko paskutinė viltis - Seimo sesija. Reikia pult galvot saugiklių, jungiklių ar smegenų ploviklių. Juk iki kitų rinkimų toli. Kol kas apie Tautą galvoti nereikia, vadinasi, ir tarnauti jai nereikia. Na ir kas, kad liaudis nori pareikšti savo poziciją, valdžiai svarbiausia teisingai užimti savąją. Užpakaliu į žmones, veidu į Europą.
