1 nuotr.Vyriausybė pritarė jau kelerius metus Vaiko teisių apsaugos tarnybos stumtai idėjai bausti tėvus, kurie nors trumpam palieka vienus vaikus. Tiesa, ne iki 10-ies metų, kaip buvo siūlyta, bet iki 7. Tačiau vis tiek logikos čia nėra jokios.
Bepigu premjerui. Net jei jis ir turėtų mažų vaikų, jo rezidencija Turniškėse saugoma Vadovybės apsaugos departamento vyrukų. Todėl atžalos niekada neliktų vienos, net jei premjeras dirba, o jo žmona, tarkim, nubėgo į parduotuvę apsižiūrėjusi, kad namie nėra duonos. O ką daryti paprastiems mirtingiesiems?
Prisipažįstu, aš buvau tikras nusikaltėlis. Sūnus vienas dažnokai likdavo ir kai jam dar nebuvo septynerių, todėl aš jau senokai turėjau sėsti už grotų, mat pagal vieną iš siūlymų tokiems niekšams kaip aš turėtų būti taikoma ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Tačiau kaip suktis iš padėties, kai abu tėvai dirba? Vilniuje vietą vaikų darželyje gauti sunkiau nei paimti interviu iš Barako Obamos, auklę nusisamdyti gali toli gražu ne visi. Koks darbdavys sutiktų leisti darbuotojui kasdien lėkti iš darbo, kad iš pamokų pasiimtų pirmokėlį ir pabūtų su juo namie, kol grįš žmona? Nebent Seimo nariai sau galėtų tai leisti. O gal vaiką kasdien temptis su savimi į darbą?
Deja, šimtai tūkstančių tėvų nėra Seimo nariai. Ir beveik neabejoju, kad kone visiems yra tekę nors kelioms minutėms palikti vaiką vieną. Vadinasi, visų jų vieta už grotų. Ar tai ne absurdas, kai ta pati Vyriausybė pritarė siūlymui į kalėjimus nekišti už tokius nusikaltimus, kaip grupinis išžaginimas, terorizmo rėmimas ar svetimo turto pasisavinimas? Pasirodo, būti tėvu arba motina yra gerokai sunkesnis nusikaltimas. Ypač jei dar ir leidi sau dirbti, kad šeima turėtų ką valgyti.
