1 nuotr.Lietuvos jaunimo organizacijų taryba mano, jog jaunimas galėtų balsuoti ne nuo 18-os, bet nuo 16-os metų. Tikimasi, jog kuo anksčiau jaunieji ims balsuoti, tuo visuomeniškai aktyvesni bus ir ateityje.
O visuomenėse, kur prie rinkimo urnų teikiasi atvykti tik pusė balsuotojų, demokratija išsigimsta savaime. Tarsi prie urnos atpėdintų tik pusė abstraktaus lietuvio. Pvz., tik ik juosmens. Tad ausys negirdi, ką galvoja kojos, o akys nemato, kur tos kojos žingsniuoja.
Kita vertus, kuo žmogus anksčiau pradeda domėtis politika, tai yra dėl jos asmeniškai pergyventi, net neužmigti, tuo anksčiau žmogus politika nusivilia. Nes susipranta balsuojantis ne už angelus.
Tad kyla klausimas - ar humaniška leisti 16-mečiams balsuoti, kad būdami 18-mečiais ar 20-mečiais jau taptų cinikais? Nes kas yra cinikas? Tai buvęs idealistas! Jau nusivylęs ir niekuo netikintis. Tad kam traumuoti mūsų jaunuosius piliečius? Jie pakankamai traumuojasi ir dėl pirmųjų meilių be atsako, ir dėl seno modelio telefono ar todėl, kad ne manekenų figūros. Kam apsunkinti žmogaus gyvenimą dar labiau?
Be to, toks jaunų rinkėjų žvejojimas yra didžiulė veidmainystė. Nes leidžiama suprasti, kad žmogaus politinė branda yra ankstesnė už psichologinę bei fizinę.
Įstatymų leidėjai yra įsitikinę, kad Lietuvoje galima vesti ar tekėti nuo 18-os metų. Matyt, tik tada žmogus subręsta šeimai ir tėvystei. Ateina tam tikra psichologinė branda.
Tas 18-metis šeimos tėvas jau turi teisę nusipirkti cigarečių. Parodęs pasą. O kai jauniems tėveliams sukaks 20, jau turės teisę per vaiko krikštynas pakelti taurę.
Matyt, tada ateina fizinė branda. Tad taip galvojant, ką tik išsiritęs viščiukas jau turi teisę rinkti pačią vertingiausią vištą. Vėliau, kai viščiukas tampa višta, įgyja teisę perėti viščiukus.
O galiausiai, kai priperi daug viščiukų, višta įgyja teisę pasirinkti lesalą.
