Konservatoriai pažaidė demokratiją. Partijos skyriai įnirtingai rinko ir išrinko godotinus asmenis, kuriuos siūlo kandidatuoti į Lietuvos prezidentus.
Toliau žaidžiant demokratiją, tuos asmenis turi patvirtinti partijos prezidiumas, kandidatūras įvertinti partijos Priežiūros komitetas, o galiausiai paklausti pačių godotinų asmenų: godotinosios personos, ar teiksitės kandidatuoti?. O tiksliau: kas ryšitės viešai apsijuokti?
Kodėl tai tik žaidimas? Nes dešimtys partijos skyrių užsispyrę ieškojo jiems pasiūlytoje pintinėje baravyko. Nors baravyko toje partinių grybukų pintinėje iš viso nėra.
Ir partiečiai tai puikiausiai žino. Nes patys tik tokių grybukų, grybauskaičių prisigrybavo. Tad dabar, žinodami, kad nėra, vai nėra tame krepšyje nė vieno „cikrinio" baravyko, partijos skyriai išrinko krūvelę lepeškų, kazlėkų, bobausių.
Puikiai žinodami, kad Lietuvos rinkėjai neišrinks šalies prezidente Ingridos Šimonytės, jau kartą pralaimėjusios Gitanui Nausėdai.
Taip pat neišrinks Gabrieliaus Landsbergio, kurį apklausose nepalankiai vertina apie 74 proc. respondentų. Tad jei eiliniai konservatoriai pasirenka būtent tas kandidatūras, tai tik iš desperacijos. Arba iš „mažiems" žmoneliams būdingo pataikūniškumo.
Pvz., tegul partijos vadovybė sužino, koks mūsų skyrius yra atsidavęs Landsbergio pavardei. Ar koks ištikimas premjerei. Tad nepataikūnišką, neprisitaikėlišką konservatorių skyrių apsisprendimą pademonstravo tik tie skyriai, kurie pasirinko Arvydą Anušauską, Moniką Navickienę ar Lauryną Kasčiūną.
Bet ir jie neturi jokių šansų. Jau vien dėl to, kad iki kitų metų gegužės, kai vyks rinkimai, L.Kasčiūnas spės sutrinti mieląjį partietį A.Anušauską. Už karybos neišmanymą. O pastarasis - mieląjį partietį L.Kasčiūną. Už tą patį. Nors ir taip abu neturi jokių šansų. O M.Navickienė nebent galėtų laimėti gražiausios ministrės-misės rinkimus.