1 nuotr.Kauno rajono Domeikavos bendruomenė teisėtai pasipiktino. Kad su ja nepasitarus, Domeikavoje ruošiamasi įsteigti pusiaukelės namus. Ir tame pačiame pastate įkurdinti Kauno apskrities Probacijos tarnybos padalinį.
Rajono savivaldybė taip pat pasipiktino. Nes dar 2021 m. centrinei valdžiai atsakė, jog rajone patalpų įkurdinti pusiaukelės namus nėra. Nors teisingumo ministrė teigia, jog visais atvejais, kai steigiami tokie namai, buvo susitikta ir pabendrauta su vietos bendruomenėmis bei politikais.
Tačiau valdžios „bendravimas" gali būti visai ne joks arba tik toks. Žmonėms leidžiama išsikalbėti, išsilieti, tai yra „pabendrauti". O pusiaukelės namai vis vien įsteigiami. Esą su plebėjais „pasitarus". Kol kas tokių namų turime šešis, o Domeikavoje galbūt bus septinti.
O kur tokius namus steigti? Jei Sacharos nėra? Ar už piliečių noro, kad šalia jų nebūtų pusiaukelės namų, nesislepia šiek tiek veidmainystės. Domeikava yra didžiausias Lietuvos kaimas, kuriame gyvena apie 6000 žmonių. O pusiaukelės namuose gyventų tik 25, neteisti už smurtinius ar seksualinius nusikaltimus. Negi tūkstančiai vyrų, moterų, paauglių Domeikavoje yra tiek neatsparūs, kad juos nusikalsti sugundytų 25 atvykėliai?
Domeikava yra netoli IX forto, bet per karą vis vien netapo žydšaude. Lygiai kaip žmonės, gyvenantys šalia ligoninių ar akademijų vien dėl to netampa gydytojais ar akademikais. O domeikaviškiai, gyvenę šalia už grobimus, žudymus teisto Artūro Račkelio, vis vien nežudė, negrobė.
Tad piktintis galima tik tuo, jog piliečius vis labiau ignoruoja centrinė valdžia. Kita vertus, Kauno rajono gyventojai dešimtmečius gyvena šalia buvusių muitininkų, kontrabandininkų, „daktarų" pilių. Žino apie juos daugiau nei teisėsauga. Ir nė kiek nesipiktina. Atvirkščiai. Džiaugiasi, jog tvarkingi kaimynai. Tikina, kad prie Henytės jautėsi saugesni.
