1 nuotr.Niūriomis visai ne žiemiškos žiemos dienomis ima snaudulys ir kartais užklumpa savijauta, kai nebežinai, ar nesapnuoji. Viskas aplink atrodo keista ir įtartina. Per daug draugiški praeiviai, per mažos kainos, per geri politikai. Atskirti kartais nesunku, kad praeivis šypsosi, nes apsvaigęs, kad kainos mažos, nes euras ne tas pats, kas litas, kad politikai geresni, nes rinkimai artėja.
Į slogų sapną panašūs vienos Palangos sanatorijos ir pirminių gydymo įstaigų santykiai, kurie įtarimų sukėlė net dažnai snaudžiančiai Seimo Antikorupcijos komisijai. Pasidarė neaišku, ar gydytojai tiek mažai uždirba, ar jau visai yra sąžinę pardavę. Vidutinis gydytojo atlyginimas Lietuvoje siekia 3877 litus, o šiandieniniais pinigais - 1122,85 Eur. Čia be kyšių. Kaip palyginimą priminsiu, kad minimalus atlyginimas šalyje siekia vos 300 eurų. Bijau, kad būtent tiek gauna dauguma vaikų tėvelių, kurių atžaloms paskiriamos vietos reabilitacijai. Reabilitacijai, o ne atostogoms ar pramogoms. Kaip gali kilti mintis užimti sergančio vaiko vietą, jo galimybę pailsėti po jį išvarginusios ligos, atkurti organizmą, kad galėtų toliau visavertiškai gyventi ir vystytis?
Juk gydytojas - tai ne tas, kuris gelbsti žmones? Nuolat kalbame apie pilietiškumą, artumą, supratimą. Aukojame po litą, po du, po kas kiek gali, kad padėtume likimo nuskriaustiesiems, o štai kai pasitaiko proga pasipelnyti vaikų sąskaita, rikiuojasi norinčiųjų eilės.
Bet gal tai tik niūrus žiemiškas sapnas. Iš visos širdies norėtųsi tikėti, kad taip ir yra. Kad rytoj nubudusi pamatysiu, jog gyvename normaliame pasaulyje. Tokiame, kur žmogus žmogui, jei ne draugas, tai bent jau ne vilkas.
