Kažkada gan neįkyriai reklamos ragino - rinkis prekę lietuvišką. Paprastai stengdavausi tai daryti nesąmoningai. Sveiko valstybiško požiūrio yra ir labai dažnai girdimuose politiniuose imperatyvuose „reikia remti lietuvišką verslą”. Taigi. Bet kas iš to, jei tas pasakymas „reikia” ir yra viskas, ką politikai sugeba, o gal ir nori nuveikti.
O kas ir iš tos meilės lietuviškai prekei, jei lenkiška, kiniška ar pagaliau švediška yra gerokai pigesnė. Kodėl? Ogi todėl, kad politikų deklaracijos apie lietuviško verslo rėmimą kažkodėl virsta užsienio įmonių sudievinimu: jos apipilamos kelių milijonų vertomis dovanomis, ką čia vynioti - kyšiais.
Tai vėl nebūtų blogai. Tačiau ar kas nors bent paklausia, ar jos nesutiktų maloningai investuoti ir be simbolinių dovanų? Niekas neklausia ir lietuvių įmonių - ar tikrai sugebėsite išlikti, jei mes šiek tiek palepinsime tuo pačiu verslu užsiimančius kolegas iš užsienio?
Kaip žinoma, viską sureguliuos „laisva rinka”. Ši valdžios mėgstama frazė logiška tiek pat, kiek „plastmasinė stiklinė” ar „bambos auskaras”. Nes būtent tokiu politikų elgesiu rinka ir yra iškraipoma.
Bet, matyt, liberalieji valstybės vairuotojai žodį „laisvė” supranta kaip mūsų verslininkų išlaisvinimą nuo prievolės dirbti Lietuvoje. Tegu bando laimę užsienyje.
