1 nuotr.Bene visų mūsų valstybės valdančiųjų šūkis buvo valstybės aparato mažinimas: „Išvarysime visus nosį darbe krapštančius valdininkėlius, sumažinsime biurokratijos mastą, žodžiu, valdžioje liks tik tie, kurie iš tiesų dirba valstybei“. Tačiau, kad ir kaip apie tai būtų skalambiję, po rinkimų viskas tyliai pamirštama arba ir toliau šnekama, bet niekas nedaroma. Ir kaip gi padarysi! Juk Seimo dauguma iš savų formuoja Vyriausybę, toliau tų savų kaip musių prisipildo valstybės aparatas. Kadangi visi yra savi, dažnai net giminės, tai toks aparatas virsta uždaru klanu, kurio pagrindinis tikslas yra išlikti. Būti. Kaip gali atleisti vargšą valdininką, kad ir koks veltėdis jis būtų, jeigu jis yra kažkieno tetos vyro brolio žmonos pusbrolio sūnus? Nepatogu, gi giminės baliuje pirštais užbadys. Juk Lietuva ne veltui vadinama švogerių kraštu. Negalima tokių ir pirštu paliesti, nebent tik premijas išmokėti.
Būtent premijas - už tai, kad nieko blogo valstybei nepridarė. Sėdėjo sau ramiai ir nieko nepridirbo. Juk tokie valdininkėliai gali dar daugiau už pačius seimūnus žalos pridaryti. Pastarieji tik rankas pakilnoja, o štai valdininkėliai sukurpia tokius teisės aktus, pagal kuriuos mums tik egzistuoti belieka. Arba bėgti į užsienį. O valstybės tarnybos emigracija niekaip nepaveikė, nors iš šalies žemėlapio jau nyksta ištisi miesteliai. Klerkai pirštukais klapsi ramiai, juk valstybė ne kokia UAB, ne uždarys, nebankrutuos staiga, neatleis be jokios išeitinės. Todėl ir traukia žmonės ten, darbas nebaisus, alga normali, šilta, gera, nuo 8 iki 17 ir namo. Svajonių darbas, ne kitaip.
Ir nebūkite naivūs išgirdę, kad kokią vieną instituciją sujungus su kita bus sutaupyta milijonai pinigų. Vieną panaikinus, išdygsta keli etatai keliose kitose, juk savo žmogaus negalima palikti be nieko.
