1 nuotr.Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskelbė, esą pernai Lietuvoje smuko darbo našumas. O štai atlyginimai neva gerokai augo!
Pasigavę šią naujieną visokie bankų ekonomistai svarstė, kaip lietuviai kone pritingi dirbti, todėl tuoj kris mūsų šalies konkurencingumas tarptautinėse rinkose. Visai užmiršdami paminėti, kokiame dugne yra lietuviški atlyginimai, lyginant juos su europiniais. O ar tik ne gera alga labiausiai skatina gerai dirbti?
Tad amžinas klausimas: pirmiausiai darbuotojui reikia mokėti gerą algą, o tada reikalauti gerai dirbti ar geru darbu jis turi įrodyti, jog yra vertas gero atlyginimo?
Į darbo rinką šviežiai įsiliejantys jaunuoliai vienareikšmiškai atsakys, kad pirmiausia gera alga, paskui darbas.
Vyresnės kartos mėtyti ir vėtyti atstovai nėra tokie kategoriški - jie įpratę geresnį atlygį užsitarnauti. Todėl sutinka ir su bandomaisiais laikotarpiais, ir su darbo skelbimų turinio neatitinkančia realybe. Kai 1500 eurų alga „į rankas" po darbo pokalbio virsta 1200 eurų „ant popieriaus". Jie patiki pažadais, jog „jei gerai dirbsi, algą tau pakelsime".
Su tokiu pat galvosopiu susiduria ir svarstantys grįžti į Lietuvą emigrantai. Lyg ir geras specialistas, su patirtimi, darbo nebijantis ir užsienyje užsitikrinęs padorų atlyginimą žmogus Lietuvoje akimirksniu nuleidžiamas ant žemės.
„Netinka? Pilna laukiančių už durų!" Dažnas darbdavys geriau samdys pigesnį darbuotoją, su kuriuo kamuosis, kuris dirbs be fantazijos ir motyvacijos, bet keleto papildomų šimtukų jų vertam žmogui nepridės. Kad tik savos kišenės storesnės liktų.
„Esame viena sparčiausiai senėjančių visuomenių Europos Sąjungoje, tai ilgalaikė tendencija, su kuria teks gyventi", - atidarydamas Geriatrijos skyrių Marijampolės ligoninėje sakė sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys.
Tad ne tik Lietuvos valdžia, bet ir didieji verslininkai turėtų susimąstyti, kaip pritraukti jaunus žmones į savo verslus, kaip nevaryti jų užsienin dėl skalsesnio duonos kąsnio.
