1 nuotr.Koronaviruso pandemija sukėlė negrįžtamus pokyčius šalies medicinos sistemoje. Visai nesvarbu, skiepijosi gydytojai viena ar keturiomis dozėmis, ligos simptomai jaučiami ir šiandien, kai pandemiją primena tik stalčiuje besimėtančios kaukės.
Pirmas pavyzdys. Prieš metus, sausio mėnesį ėmė skaudėti kojos kelį. Skausmas intensyvėjo, kelis patino. Moteris kreipiasi į šeimos gydytoją, gauna siuntimą rentgenui ir traumatologo konsultacijai. Kovą vizitas, diagnozė: „nieko nėra, gal raiščiai stipriai patempti." Nurodyta tepti tepalu. Kiek reikėtų tepti? Moteris mano, kad metai - pakankamas laikas raiščiams sugyti. Kelį skauda dar stipriau, patinimas dar didesnis. Šių metų kovas - vėl vizitas pas šeimos gydytoją ir prašymas siųsti echoskopijai. Gydytoja išgirsta, siunčia, vizitas dar po mėnesio, šįkart reumatologė per minutę pamato ne patemptus raiščius, bet skystį aplink girnelę, stiprų uždegimą. Kas sukėlė? Dar neaišku - gal Laimo liga, vilkligė, o gal artritas nė keturiasdešimt metų neturinčiai moteriai...
Kodėl problemos nepamatė ar nenorėjo matyti prieš metus dirbusi traumatologė?
Antras pavyzdys. Į miesto ligoninę atvežamas metukų vaikas, kosti, karščiuoja. Savaitgalis. Budintis medikas siunčia plaučių rentgenui, nieko jame nepamato, guldo į palatą, deda kaukę. Mažylis muistosi, klykia, praeina para, vaikui negerėja, antibiotikų neduoda. Karščiavimui nenuslūgstant trečią parą ligoninėje visgi „paaiškėja", jog vaikui abipusis plaučių uždegimas, skubiai duodama antibiotikų. Kaip paaiškėjo? Tiesiog tą dieną gydantis medikas gavo rentgeno aprašymą iš specialisto... Ar toks gydytojas, nemokantis „skaityti" rentgenogramos, gali vienas dirbti? Ar jis sugebėtų pareikšti užuojautą tėvams, jei mažylis plaučių uždegimo neišgyventų? Ar pasakytų, jog „darė viską, ką galėjo"?
Trečias pavyzdys. Jauna moteris, prevenciškai atliekanti krūtinės mamografiją, apčiuopia darinuką. Nors prieš du mėnesius darytas tyrimas „nieko nerodo", ji prašo siuntimo trečio lygio konsultacijai. Gauna. Atvyksta į Nacionalinį vėžio institutą ir sužino, kad krūtinėje auglys. Kodėl jo niekas nematė anksčiau, nors moteris prevenciškai tikrinosi?
Čia surašyti tik trys pavyzdžiai, kuriuos išgirdau šią savaitę. Bet šie žmonės, lyg sutarę, sako, jog anksčiau į gydytojus kreipdavosi su viltimi, o dabar - su abejone. Ar tikrai atidžiai pažiūrėjo, ar tikrai iki galo atliko savo darbą?
Dar jie sako, kad „kitą kartą tik į Santariškes arba į mokamą kliniką. Nes kitur medikai per pandemiją įprato nematyti pacientų tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme." Nejaugi akis atmerkia tik pinigai?
