1 nuotr.Nesutinku! Tiesą sakant, net pyktis ima skaitant tokias nesąmones, kai mokesčių mokėtojų išlaikomi specialistai ištikus tragedijai kratosi kaltės. Esą visi kalti, o kai kalti visi, realiai nekaltas niekas!
Pogimdyminė depresija mamos neužklumpa kaip žaibas iš giedro dangaus. Požymius galima atsekti, pajusti. Vos pajutus kažką netaip - netylėti ir kreiptis pagalbos. Pavojaus signalus turi matyti ir vaiko tėvas, o ne tik grįžus iš darbo reikalauti karštos vakarienės iš trijų patiekalų! Pirmiausiai, pati mama ar tėtis turi būti tie, kurie ieško pagalbos sau!
O jos ieškoti ir, svarbiausia, rasti neturi būti sunku. Kodėl pagimdžiusios moterys nenukreipiamos pas psichologus? Visos be išimties. Nepaisant savijautos, socialinio statuso, banko sąskaitos ar šeimyninės padėties. Bent porai vizitų, kad specialistas įsitikintų, jog mamai viskas gerai.
Šiemet tai jau ne pirma tragedija, greičiausiai susijusi su moters neadekvačia būsena, bet negirdėjome, jog, pavyzdžiui, specialistai lankytųsi tėvelių namuose, pažiūrėtų, kaip jie tvarkosi su naujagimiais ir patys su savimi.
Apmokyti darbuotojai galėtų padėti nuprausti, perrengti, pamaitinti mažiukus. Matant, kad tėvams gerai sekasi, susitikimai retėtų. Jei gerai, tai gerai, o gal pamatys, kad šeimai reikia padėti rimčiau.
Taip, Lietuvoje veikia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Tačiau ji šeimoms kaip keiksmažodis, baubas, o ne pagalbos ranka. Šios tarnybos atstovai ir yra tie, kurie nuolat linksniuoja: „kalta abejinga visuomenė". O gal jūsų veikimo principas yra iškreiptas? Dirbti reikia su visomis šeimomis, o ne tik kai skundžiasi anoniminė kaimynė.
Negirdėti politikų pasiūlymų dėl geresnės pagalbos naujai iškeptiems tėvams. Ne viskas remiasi į pinigus. Įtariamoji prie Neries dukras atvežė „Lexus", turėjo darbą, tad greičiausiai prie bažnyčios ištiesusi ranką neklūpėjo. Ar tai reiškia, jog tokiai mamai negali būti blogai? Ar ji negali pervargti tiek, kad nebesuvoktų ką daro?
Todėl visuomenė čia niekuo dėta. Yra tėvai, seneliai, artimieji. Jie gali pamatyti, kad kažkas blogai, bet net ir jie nėra specialistai. Atpažinti pavojų ir suteikti pagalbą gali pastarieji.
Bet pirmiausiai jie turi atsisukti į žmogų bei būti prieinami čia ir dabar.
