Iš anksto atsiprašau visų Lietuvos patriotų, neturinčių humoro jausmo ir paskųsiančių mane visokioms etikos tarnyboms už tai, kad mylimiausią Lietuvą bananų kraštu pavadinau. Dėl šventos ramybės toliau galite neskaityti.
O visi kiti, ar pastebėjote, kiek aplink dedasi keistų dalykų. Pavyzdžiui, kaip „geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai", yra taip nuoširdžiai žmonių nemylimi politikai. Užsienis neva ant rankų nešioja anūką Landsbergį, geriausia finansininke išrenkama ministrė Skaistė, plytelės Kijeve klojamos Šimonytei... o Lietuvos mužikai laukia nesulaukia naujų rinkimų, kad pakeistų valdžią.
Kalbant apie tuos mužikus, tikriausiai tik Lietuvoje gyventojai išleidžia daugiau, nei uždirba. Būtent taip - juk statistika Marijos žemelėje juoda kaip naktis. Skurde murkdosi kas penktas gyventojas! Na, ar galite tuo patikėti? Žiūriu į savo dešimtaukščio kaimynus ir skaičiuoju: en den du, skursti tu! Pataikiau į bedarbį iš šešto aukšto, neseniai jis mane nauju mersu į darbą pavėžėjo, pasakojo, kad „nieko gero atostogose Meksikoje nematė, net tekila nepadėjo. Absoliutus skurdas." O dar labai sunkiai gyvena pensininkai, ypač tie, kur pabrangus šildymui negali išsikraustyti iš keturių kambarių buto Vilniaus senamiestyje.
Kol vieni skursta, kiti laužo galvas, kaip uždirbti. Juk „Vakaro žiniose" skaitėte, kaip Lietuvos medikai, besiskundžiantys mažais atlyginimais, priversti dirbti net dešimtyje darboviečių. Logika sakytų, jog gal reikėtų apsiriboti viena darbo vieta, kurioje, dirbant visu etatu, galima būtų padoriai užsidirbti? Na, maksimum dviejose. Bet ne! Mums su logika nepakeliui. Renkamasi kelias įstaigas po porą valandų per savaitę (ne per dieną!), o tada vis tiek skundžiamasi, bet jau dėl dviejų dalykų - dėl mažos algos ir dėl dviejų darboviečių.
Laimei, bent per pandemiją medikai ir jiems prijaučiantys galėjo užsidirbti. Pasigirsta net nostalgija balse, kaip gerai buvo per karantiną. Algos dukart didesnės, pacientų dukart mažiau, o ir palyda koridoriuose nesivalkioja, gydyti neprašo, ligonių nelanko, pigių saldainių nebruka. Su pandemija susijęs ir dar vienas paradoksas - išganingosios vakcinos! Gyvybės eliksyras, kurio taip baidosi ilgai gyventi norintys lietuvaičiai. Kur tai matyta! Tautiečių labui milijonai eurų ištratinti, milijonai vakcinų užsakyta, jos iki šiol pilnomis dėžėmis vežamos į Lietuvą, o skiepytis niekas nebenori! Gal Galimybių paso pasiilgo, atveriančio milijonus galimybių?
Sakoma, kad gera gyventi tol, kol gyvenimas stebina. Gal todėl šiame stebuklų krašte taip gera mums gyventi? Tik bananai krautuvėse galėtų būti pigesni...