Laisva rinka Lietuvoje kelis dešimtmečius buvo uždraustas reiškinys. Paskui porą dešimtmečių vyravo kitas kraštutinumas - įsitikinimas, kad laisva rinka pati išspręs visas problemas visose srityse.
Kraštutinumai nėra gerai. Švietime ar sveikatos apsaugoje laisva rinka gali daugiau problemų pridaryti nei išspręsti.
Daugelyje ūkio sričių yra kitaip. Laisva rinka tikrai gali padiktuoti, kiek Lietuvai reikia gyvulininkystės specialistų ar melioratorių. Padiktuoja, ir kas iš to? Susigriebiama, kad nelabai kas nori būti gyvulininkystės specialistu ar melioratoriumi. Jei už studijas reikia pakloti kokius 20 tūkst. litų, jaunuolis mieliau pabando tapti vadybininku ar teisininku. Tai yra lengvesnis kelias, o jei darbo neatsiranda, galima tiesiog išvažiuoti į užsienį.
Tada ir paaiškėja, kad šioje srityje laisva rinka neveikia. Tiksliau, ji siūlo pagundą laisvai rinktis lengvesnį kelią. Tas kelias galbūt niekur neveda, bet argi dauguma 19-mečių mąsto apie tolimesnę ateitį? Apie ją reikia mąstyti valstybiniu mastu. Kažkas turi eiti sunkesniu keliu, o valstybė turi tą kelią palengvinti, kruopščiau planuodama ir finansuodama reikalingas studijas. Kitu atveju prieisime prie to, kad prireikus nusausinti pelkę rasime ne specialistus, o tik būrį baltomis apykaklėmis besididžiuojančių, bet nieko dorai nemokančių vadybininkų. Lengvesnis kelias dažnai atveda į akligatvį.
