Nors turime nemažai ir valstybinių, ir profesinių švenčių bei vienaip ar kitaip pažymimų ir atmintinų dienų (net Melagio dieną), bet, regis, to negana. Siūlau kiekvienų metų birželio septintąją švęsti Pagyrūnų dieną - mat ketvirtadienį (06 07) prezidentė Seime skaitė savo metinį pranešimą.
Jau savaitės pradžioje Prezidentūra ruošė tautą ir jos išrinktuosius - seimerius - Ketvirtadienio stebuklui. Ruošė, žinoma, pakusinti sveikatos apsaugos specialistų, idant paprastuomenė, - o ir kietaodė seimerija - išgirdusi, kaip mes gerai gyvename ir kad tai, praktiškai, vienos prezidentės nuopelnai, neišgriūtų iš koto, kad infarktai, insultai ar epilepsijos priepuoliai neišguldytų ir taip nykstančios Lietuvos pilietijos. Tad minėti Prezidentūros klerkai ir klerkės - bei joms prijaučiančios kitos erkės - suskubo apmėtyti tautą skaičiais: štai jin kiek keliavo, štai jin su kuo susitiko, štai jin kiek kam velnių išrašė, štai jin kokių darbų nudirbo ne tik savo, bet ir už Vyriausybę, štai jin kiek popierių pro savo akis ir pirštus praleido, kiek pasirašė, kiek vetavo, kiek teisėjų šunims šėko pjauti pavarė ir t. t. Paruošė mus, taip sakant, atsakančiai. Atsilaikiau net aš - jautrus panegirikai ir savigyrai eilinis pilietis, nenumiriau, nors vaistus nuo širdies skausmo, kad būtų veiksmingiau, užsigėriau degtine - ant recepto, beje, daktarai nerašo, kuo užsigerti. Ir ačiū jiems - ištvėriau Ketvirtadienio stebuklą (gal net dievybės apsireiškimą), nors mano kaimynui pasisekė kiek kukliau - jis jau vakar su Dievu susipažino asmeniškai; guodžia tik vienas dalykas, kad tas nutiko ne iš pykčio, o iš džiaugsmo - mat, sužinoti, kad gerai, paprastas pilieti, gyveni iš pačios prezidentės lūpų - tikrai didelis džiaugsmas. Ir kai kam, pasirodo, nepakeliamas.
Pedagogika
Didelį džiaugsmą prezidentė šiemet yra sukėlusi ne tik savo šalies publikai, bet ir kaimynams - amerikontams ir lenkams. Ypač pasisekė lenkams - iš arti juos barti nesmagu. Jiems skirtas paskaitas mūsų užsienio politiką kuruojanti lektorė skaitė iš už Atlanto. Ir ne todėl, kad iš toli geriau girdėti, bet dėl to, kad su lenkais pasikalbėti kaip ir nėra kur - Lietuva nuo Lenkijos toli, o Lenkija nuo Lietuvos dar toliau. O va, Amerika - mūsų tikruosius kaimynus lenkus mokyti karo mokslo, diplomatijos meno ir tikybos - prezidentei pasirodė tinkama vieta. Nepamiršo ji ir šeimininkų - amerikontų, jie taip pat atsiėmė savo porciją. Puiku. Tokia užsienio politika tikrai verta dėmesio.
Tegu visas pasaulis žino, kad Lietuva - ne adata šieno kupetoj, o pati šieno kupeta. Ir visai nesvarbu, kaip į tai reaguoja pasaulis ir ką jis apie mus, Lietuvą, mano. Svarbu, kad prezidentės reitingai būtų svarūs. Gaila, bet jei ji elgsis kaip prastos komercinės televizijos pramoginė laida, jos reitingai nei jai padės, nei Lietuvai. „O tai ko ji sėdi Daukantynėj?” - paklaustų koks nors neišmanėlis. Ta pačia intonacija ir atsakyčiau: „Kad nežinau; gal kad išrinkom. Tik tiek.”
Kaimynai arabai
Prezidentė per šiuos metus 21 kartą lankėsi svečiose šalyse. Dažniausiai dalyvavo daugiašaliuose susitikimuose. Į kai kurias šalis pietauti nevažiavo - ar tai jai tos šalies virtuvė nepatiko, ar tai tuo metu pilvuką skaudėjo, o po ranka nei pelynų, nei kmynų neturėjo. (Ir ką tie patarėjai vasarom veikia, jei net tautinės arbatos ekscelencijai parinkti nesugeba?!) Bet va, laiko ir noro į smėliu pustomą Katarą atsigerti su vos iš tautinių paklodžių besimatančiais šeichučiais arabiškos arbatos prezidentė turėjo.
Džiaugėsi panelė Dalia ta kelione ir jos rezultatais, nors kai kurie neišmanėliai politologai - ar iš pavydo, kad ne jie šeichai, ar iš pykčio, kad ne su jais ekscelencija arbatauja - abejingai gūžčiojo pečiais ir šniaukė nosimis: tik nepūsk, susimildama, mums arabų...
Bičiuliai teisėjai
Čia buvo pasidarbuota iš peties. Išsviesti net penki teisėjai. Kita vertus, ar prezidentės nuopelnas, kad teisėjai irgi žmonės. Kad išdykauja, nepaiso įstatymų, kad geria darbo metu ir ima kyšius bet kuriuo paros metu. Tai ne prezidentės nuopelnas, o teisėjų nuopuolis. Smagu, kad TAI buvo pastebėta ir deramai įvertinta. Nors - vėlgi - ne „teta” pastebėjo. Tai pastebėjo - be tam tikrų išlygų - žurnalistai, su kuriais prezidentė elgiasi nelabai šiltai - ji žurnalistams šalta kaip žuvis. Gal dėl to ir jie nepuola su ja bučiuotis.
Vietoj reziumė
Per Didįjį ketvirtadienio stebuklą supratau, kad šiemet didžiausias ne tik prezidentės, bet ir visos Prezidentūros nuopelnas, žinoma, yra būrelis išperėtų dančiasnapiukų - jie yra įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą ir, beje, kaip ir pati prezidentė, saugomi įstatymo. (Labas, mama.)
