Mūsų šalyje žmonės labai dažnai pamiršta vieną paprastą, bet nuo senų senovės žinomą tiesą, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą. Statybininkai turi statyti namus, mokytojai - mokyti vaikus, žurnalistai - rašyti, šokėjai - šokti ir t.t. Juk visų galų meistru nebūsi, kaip sakoma. Tačiau, žinoma, norisi. Norisi būti tuo tobuluoju, kuris sugeba viską, kuriam viskas sekasi, kuris viską žino. Ir smagiausia yra tai, kad Lietuvoje tokių visažinių visagalių - nors vežimu vežk. O save realizuoti jiems geriausia terpė yra politika. Turbūt visi dar puikiai pamena, kaip Seimą buvo užplūdę šou verslo rykliai ir įvairios žuvelės - naudos tautai mažai, bet bent jau patiems valdininkams linksma, kai aplink sukasi dainorėliai ir šokėjėliai. O liaudis tiesiog „gėrėjosi“ tuo cirku ir dievagojosi, kad kada nors bus geriau.
Štai atplūsta ir nauja žvaigždūnų banga. Šį kartą į savivaldybių tarybų rinkimus. Visi rimtais veidais, pasitempę, pasiruošę „teisingą“ kalbelę, atrodytų, tik pasakyk, ir išgelbės pasaulį (kam čia smulkintis)! O, kad tai būtų tiesa, o ne eilinis balsų rinkimas ir šiltų vietelių kūrimas partijai. Ar tikrai tie „do re mi fa...“ specialistai žino kažką apie ekonomiką, biudžeto formavimą ar planavimą? O „žinau, kaip žmonėms mažuose miesteliuose sunku“ vargu ar argumentas. Visi tai žino, bet kažkaip niekas nesikeičia. Darbais, o ne žodžiais reikia Tėvynę mylėti.
Tačiau, žinoma, stebuklų kartais būna. Tad gal ir čia, kaip sakoma toje patarlėje: „Nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis“, tai turi viską išbandyti, o jau kelio galas - politika. Belieka nuoširdžiai tikėtis, kad padėtis pagerės, atsiras naujų darbo vietų, kad tie holivudinėmis šypsenomis pasidabinę artistai ne tik šokdins savivaldybes, bet ir padarys kai ką netikėto - pagaliau įvykdys tai, apie ką šneka.