Ilgai mąstę, kaip sustabdyti pilnus lėktuvus tautiečių, seimūnai driokstelėjo - tik dviguba pilietybė išgelbės mus. Matyt, ilgai negalvojo. Sukalkuliavo savo galvelėse elementariai - reikia daugiau lietuvių. O iš kur jų paimt, kai mamos, bijodamos prarasti darbą, negimdo, o tėčiai, neišmąstydami, kam duoti kyšį, kad mažasis darželį gautų, į mamas net nežiūri. Išeitis viena - apdalint visus norinčius lietuviškais pasais. Nenorintiems irgi įkišt. Tegul turi. Ir visam pasauly išgarsėsim, kaip ką tik nykstančia vadinta šalis kaip Feniksas pakilo skaičiuodama milijonus gyventojų. Na ir kas, kad tie gyventojai seniai Lietuvoje negyvena. Pase parašyta - Lietuvos Respublika, vadinasi, mūsiškis.
Pasekime Merkel pavyzdžiu. Tik pasiūlykime ne tik saugų prieglobstį nuo visokių negandų, dar prie tariamų sienų išrikiuokime savanorius ir dalinkime pasus kiekvienam koją į mūsų žemę įkišusiam. Vietoj tušinuku rašykim: Muhamedas, Aimanas, Džonis. Ir štampuokime: lietuvis, lietuvis... Koks skirtumas, kad liežuvis neapsiverčia ištarti „Lietuva“, juk ir politikų, kurie valstybę „Lievatu“ vadino, turėjome. Ir laiminga valdžia bus - štai, kiek lietuviukų būriais grįžta. O verslininkai ne vieną butelį su šlamančiais paruoš - svajonių išsipildymas, tiek darbo jėgos padavė. Tiek investuotojų privežė. O dar ir naujasis Darbo kodeksas pačiu laiku prastumtas. Nenorėsit už 380 eurų visą dieną arti, ars Aimanas. Na, gerai, Aimanas gal ir nears, jis kels šalies demografinius rodiklius, tačiau dirbs Mikolos, Hanos ar Jarekai. Statys milijonieriams dangoraižius, o šie pardavinės juose butus kitiems milijonieriams. Klestės Lietuva, iš kurios nieko lietuviško nebus likę.
Norėjom permainų? Tokiais tempais tuoj nebežinosim, kuo tokį permainų gėrį srėbti.