4 nuotr.Turbūt prisimename dar visai nesenus pandemijos laikus, kai skiepai nuo COVID-19 ne tik kad buvo brukami nemokamai, bet ir per prievartą - nepasiskiepijusieji nebūdavo įleidžiami į sporto varžybas, kai kurias parduotuves, netgi vaistines ir t.t. Netgi į kai kurias darbovietes buvo neįleidžiami. Bet vis tiek dešimtis tūkstančių vakcinų teko utilizuoti pasibaigus galiojimo terminui, šimtai tūkstančių dozių buvo dovanotos užsienio šalims.
Nuolat girdime, kad reikia pasiskiepyti ir nuo hepatito A bei B, erkinio encefalito, gripo ir kitų užkrečiamų ligų. Tačiau už tai reikėtų susimokėti. Pavyzdžiui, kai kurios vaistinės bei poliklinikos netgi skelbia kainoraščius: skiepas nuo gripo - 14 eurų, nuo erkinio encefalito - 17-19 eurų, nuo hepatito A - 27 eurai, hepatito B - 27 eurai, hepatitų A ir B - 36 eurai, meningokokų B grupės absorbuota vakcina, tinkanti nuo 2 mėn. amžiaus, - 79 eurai ir t.t.
Tiesa, nesiskiepijantys nėra baudžiami, o pasiskiepijusiems jokie galimybių pasai nedalinami. Nors, pripažinkime, kad beveik visos minėtos ligos, kaip ir korona, yra užkrečiamos. Todėl sunku paaiškinti, kodėl vieni skiepai buvo priverstiniai, kiti - netgi mokami.
Dar galima suprasti, kad didžiulius pinigus kainuoja vakcinos nuo geltonojo drugio ar kitų „egzotiškų" ligų, nes Lietuvoje jų nepasigausi, o mėgstantys riziką ir vykstantys ten, kur galima pasigauti, gali ir susimokėti. Tačiau kodėl tėvai, norintys, kad vaikai neapsirgtų meningogoku, turi mokėti didžiulius pinigus už skiepą, jei jie ir taip visą gyvenimą moka mokesčius (ir už sveikatos draudimą)? Arba už skiepą nuo erkinio encefalito.
Pripažinkime, erkių „prisirenka" ne tik tie, kurie lenda į tankumynus kažkur provincijoje be jokių apsisaugojimo priemonių. Net ir Vilniuje (ir nebūtinai krūmynuose) galima jų prisirankioti ir ačiū už tai valdžiai, kuri erkių kažkodėl beveik nebenaikina, o Remigijus Šimašius dar nusprendė, kad miestas ir šienaujamas neturi būti.
Beje, skiepai nuo COVID-19 iki šiol nemokami.
