1 nuotr.Seimas pagaliau nusprendė įvesti laikinąjį bankų solidarumo mokestį - kad kredito įmonės, žarstančios šimtamilijoninius pelnus dėl milžiniškų paskolų palūkanų ir mažų mokamų palūkanų už indėlius, papildomai prisidėtų prie didesnių valstybės biudžeto pajamų.
Planuojama 2023 m. į valstybės biudžetą surinkti papildomai apie 130 mln. eurų, 2024 m. - apie 230 mln. eurų, o 2025 m. - apie 50 mln. eurų. Tačiau negalvokite, kad šie pinigai bus naudojami kompensacijoms žmonėms, kurių mėnesinės įmokos už paskolas per pastaruosius metus išaugo nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų. Pinigai bus skiriami karinėms reikmėms.
Įdomu. Kai drastiškai pabrango elektra ir dujos, valdžia sumanė pabrangimą dalinai kompensuoti tiesiogiai elektros ir dujų vartotojams. Bankų aukoms kompensacijos nenumatomos. Už jas prisipirksime ginklų, gerinsime kelius karinei technikai ir t.t. Už pinigus, kuriuos bankams dėl padidėjusių palūkanų papildomai sumokės kredito įstaigų skolininkai. Kuo jie blogesni už dujų ir elektros vartotojus?
Kodėl tada valdžia nesugalvojo įvesti laikinąjį solidarumo mokestį visokiems igničiams ir už surinktas lėšas pripirkti tankų ar patrankų? Deja, Vyriausybė ir Seimas visada vienus laiko lygesniais už kitus. Kad ir dėl tų pačių PVM lengvatų. Jos, pavyzdžiui, galioja tik žmonėms, kurių būstai šildomi centralizuotai, tačiau negalioja tiems, kurių šildymas yra autonominis.
Niekas (išskyrus pačius bankus ir liberalus) nesako, kad šito bankų solidarumo mokesčio nereikia. Niekas nesako ir to, kad nereikia skirti papildomo finansavimo gynybos stiprinimui. Tačiau nereikia priešinti žmonių. Jei vieniems kompensuojamos padidėjusios išlaidos, tai turi būti taikoma ir kitiems. Ir finansavimą gynybai reikia didinti nebadant pirštais, kad tai daroma pinigais vargšų žmonių, kuriems bankai baigia nulupti paskutinį kailį. Reikia didinti iš bendrų biudžeto pajamų.
