Daugybė gabių Lietuvos jaunuolių net ir gerai išlaikę valstybinius brandos egzaminus negali pasiekti savo svajonės pasirinkti norimas studijas. Nes gabių yra daugiau negu laisvų valstybės finansuojamų kai kurių studijų vietų. O tų laisvų vietų greitai dar sumažės.
„Nustatyti, kad užsienio šalių piliečiai, baigę vidurines mokyklas Lietuvoje, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose", - tokią nuostatą į Seimo rudens sesijos darbų programos projektą įrašė Vyriausybė. Ir pavadino ją „vienodo starto pozicija visiems Lietuvos žmonėms".
Gaila, kad projektas, kuriame būtų įrašyta tokia nuostata, dar neregistruotas, todėl argumentus belieka tik spėlioti. Tačiau vargu ar įmanoma rasti tokių svarių argumentų, kurie įrodytų, kad su nuostata viskas tvarkoje.
Jau dabar politikai verkšlena, kad specialistus ruošiame užsieniui. Nemaža dalis medikų ir kitų paklausių specialybių atstovų gavę Lietuvos aukštųjų mokyklų diplomus Tėvynėje neužsibūna. Ar didesnė tikimybė, jog užsibus diplomus gavę užsieniečiai?
Be to, tai, jog valstybė finansuoja savų piliečių mokslą, yra savaime suprantama. Net jei studentai dėl savo amžiaus ir išsilavinimo neturėjimo dar nedirba ir nemoka mokesčių, jų tėvai juk mokesčius mokėjo. O kokiu pagrindu viskas turi būti apmokama atvykusiam svetimšaliui? Mūsų vaikų sąskaita. Nes kažkaip netikiu, kad finansuojamų vietų skaičius bus padidintas tiek pat, kiek nemokamų vietų užims užsieniečiai.
Beje, Lietuvos Konstitucija skelbia: „Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas".
O gal Vyriausybės atstovai nori pasakyti, kad Konstitucijos kūrėjai, įrašydami sakinį apie nemokamą mokslą piliečiams, turėjo mintyje ne Lietuvos, o kitų šalių piliečius?