Jei darytume prielaidą, kad politikai nemeluoja, tai neturiu pagrindo manyti, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis yra išimtis. O jei ir jis nemeluoja, reiškia, kad valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai" savarankiškai priiminėja sprendimus, turinčius milžiniškos įtakos netgi tarptautiniams procesams - pati nutarė apriboti tranzitą geležinkeliais į Kaliningradą. Kitaip tariant, valstybė bent jau geležinkelių transporto srityje yra valdoma... valstybės įmonės.
Pasirodo, yra tokia Vyriausybės įsteigta mažai kam žinoma kontorėlė Valdymo koordinavimo centras. Ji suskaičiavo, kad valstybė šiuo metu valdo 46 valstybės įmones. Jei ir jos be Vyriausybės žinios priiminėja arba priiminės strateginę reikšmę turinčius sprendimus - baisu. Baisu net jei tie sprendimai būtų ir vietinio masto, nesukeliančio tarptautinių pasekmių. Pavyzdžiui, kas būtų, jei Valstybinių miškų urėdija galėtų pati planuoti ir vykdyti su miškais susijusią politiką? Pavyzdžiui, nuspręstų, kad dauguma miškų reikia plynai iškirsti?
O gal Ignalinos atominė elektrinė nuspręs pratęsti veiklą? Tokiu atveju kiltų tikrai ne ką mažesnis tarptautinis skandalas nei dėl Kaliningrado tranzito. Arba valstybei tebepriklauso Giraitės ginkluotės gamykla. Gal jos vadovai gali nuspręsti, kad reikėtų pagaminti vieną kitą atominę bombą? O gal „Lietuvos kinas" nuspręs susukti kokią nors pornografinę juostą?
G.Landsbergio pareiškimas davė daug peno pamąstymui. Vadovaujantis jo logika, Lietuvos paštas pats gali užblokuoti diplomatinį paštą, „Oro navigacija" - neleisti į oro erdvę patekti jos pasirinktų valstybių lėktuvams, o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija - neleisti į uostą laivų, Lietuvos monetų kalykla savo sprendimu vietoj eurų imti kalti litus ir t.t. Belieka tikėtis, kad G.Landsbergis nepamelavo, tiesiog apsižioplino ir valstybę vis dar valdo tikroji valdžia.