Valstybės pareigūnai į dosniai apmokamus postus galėtų būti sodinami ne 5 metų kadencijai ar dar ilgiau, o vienų metų kadencijai ar dar trumpiau. Tada, tikėtina, darbo rezultatai būtų visai kitokie.
Puikiausias to pavyzdys - Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kurio penkerių metų kadencija baigiasi jau po gero mėnesio - balandžio 16-ąją. Tiesa, prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios rinkimų štabui V.Vasiliauskas vadovavo ir kurios pavaduotoju Finansų ministerijoje kadaise buvo, jau pareiškė, kad norėtų, jog jis centriniam bankui vadovautų dar vieną kadenciją. Tačiau ne vien nuo D.Grybauskaitės norų tai priklauso, mat į šį postą žmogus skiriamas Seimo (prezidento teikimu). Todėl dabar pats metas parodyti, esą gerai dirbama.
Susidaro įspūdis, kad V.Vasiliaus-kas visą laiką manė, jog jo prižiūrimame sektoriuje viskas gerai, bankai, kad ir diktuoja sąlygas klientams bei jų pinigines visais būdais stengiasi patuštinti, elgiasi taip, kaip turi elgtis. O dabar nei iš šio, nei iš to Lietuvos bankas komerciniams bankams priruošė įvairiausių apynasrių. Net sugalvojo riboti mokesčius už bankų paslaugas, nors metų metais tai neužkliūdavo, ginti būsto paskolų gavėjų interesus. Paaiškinimas vienas: artėja balandžio 16-oji.
Tiesa, V.Vasiliauskas tvirtina dar nežinantis, ar sieks likti poste. Man tai truputį panašu į maivymąsi. Sunku patikėti, kad daugiau kaip 20 tūkst. litų per mėnesį uždirbantis pareigūnas (bent jau tiek gaudavo prieš euro įvedimą, vėlesnė alga neskelbiama), gaunantis dar ir priedus neatsiskaitytinai, nenorėtų toliau sėdėti tokiame poste. Juo labiau kad, Lietuvai įstojus į euro zoną, ir Lietuvos banko funkcijų gerokai sumažėjo.