1 nuotr.Kai žmonės mato niekšą, vykdantį vieną nusikaltimą po kito, kaip dabar daro Putinas, natūralu, kad kyla noras jį nubausti. Bėda ta, kad tarp pasiūlymų, kaip bausti diktatorių ir visą Rusiją, netrūksta tokių, kurie taptų bausme nebent kitai pusei - demokratiniam pasauliui. Aš čia ne apie naftą ar dujas, o apie kultūrą. Girdėjosi ir tebesigirdi svarstymų, kad visa Rusijos kultūra turėtų būti eliminuota, nes ji neva kiaurai persismelkusi imperializmo dvoku. Daug kam dvokia ir didieji rašytojai - Levas Tolstojus, Fiodoras Dostojevskis. Pastarasis, ironiška, parašė „Nusikaltimą ir bausmę".
Tiems, kas norėtų ištrinti Rusijos kultūrą, turiu dvi pastabas. Pirma, to padaryti neįmanoma. Na, gal įmanoma Šiaurės Korėjoje, bet ne Lietuvoje ar bet kurioje kitoje Europos šalyje. Galima neleisti naujų Dostojevskio leidimų, bet negalima uždrausti skaityti to, kas jau išleista. Tas pats ir su muzika, daile. Antra, bandymas ištrinti Rusijos kultūrą būtų bausmė ne režimui ar Rusijai, o valstybėms, bandančioms ją drausti. Ir ne tik dėl pačių kūrinių vertės. Europa nubaustų pati save, nes atsisakytų to, ką vertino šimtmečius - kritinio mąstymo.
Pavyzdžiui, kai kurie didieji rašytojai galbūt išties nusipelnė Rusijos imperializmui. Jų kūriniuose netrūksta skeptiško požiūrio į Vakarus, naivaus įsivaizdavimo, kad tyra rusiška dvasia parodys geresnį kelią. Mes dabar gudrūs, žinome, kad nei ta dvasia tyra, nei ji veda geru keliu. Tačiau nuo kada Europoje kažkas dėl to draudžiama? Norvegai pasmerkė nacių gerbėją Knutą Hamsuną, bet neuždraudė jo kūrinių. Gal todėl, kad Europos tradicija - tokiais kontroversiškais atvejais viską įvertinti ir atskirti grūdus nuo pelų, o ne klijuoti etiketes. Deja, reikia pastangų, kad atskirtum grūdus nuo pelų, o klijuoti etiketes gali kiekvienas feisbuko nebrendyla.
